Kaip penktadienį išplatintame pranešime teigia departamentas, nepaisant to, ilgiau Lietuvoje gyvenantys asmenys turėtų išmokti lietuvių kalbą.
„Tautinių mažumų departamentas (...) atkreipia dėmesį, jog rusų kalba – ne tik užsienio valstybių, į Lietuvą atvykusių ir leidimus čia gyventi gavusių užsieniečių, bet ir Lietuvos rusų tautinės mažumos gimtoji kalba“, – rašoma pranešime.
D. Babilas: komentuokite atsakingai
Taip departamentas reaguoja į pastaruoju metu vykstančias diskusijas apie rusų kalbos vartojimą viešosiose erdvėse.
„Raginame visuomenės nuomonių formuotojus, politikus ir valstybės pareigūnus, nevyriausybinių organizacijų ir žiniasklaidos atstovus komunikuoti atsakingai, kad prasmingas siekis stiprinti lietuvių kalbą netaptų neapykantos kurstymu ir neformuotų atskirčių, kurios reikšmingai pažeidžia valstybės ir pilietinės visuomenės atsparumą“, – pranešime cituojamas Tautinių mažumų departamento direktorius Dainius Babilas.
Tautinių mažumų įstatyme įtvirtinta, kad joms priklausantys asmenys turi teisę laisvai ir nevaržoma vartoti savo kalbą, tuo metu Konstitucijoje nurodomas siekis puoselėti tautinę santarvę ir tai, jog piliečiai, priklausantys tautinėms mažumoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius.
Pasak departamento, mažumų kalbos ir tradicijų puoselėjimas įtvirtintas ir Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje, o šiemet sausį paskelbtoje Europos Tarybos rekomendacijoje Lietuvai nurodoma imtis įvairių praktinių priemonių, užtikrinančių teisę vartoti tautinių mažumų kalbas ir stebėti, kaip šios priemonės įgyvendinamos.
„Atvykus karo pabėgėliams iš Ukrainos, migrantams iš Vidurinės Azijos ir kitų valstybių, viešose vietose girdime daugiau rusų kalbos. Tarp kalbančių ir rusų tautybės Lietuvos piliečiai, tarp jų ir karta iš kartos čia gyvenantys sentikiai, ir čia įsikūrę užsieniečiai, ir vos galbūt kelioms savaitėms atvažiavę turistai. Dalis tų žmonių renkasi taip kalbėti ne todėl, kad nemoka lietuviškai, o todėl, kad būtent tuo metu jiems yra patogiau bendrauti savo gimtąja kalba“, – sako D. Babilas.
„Galime, o kartais net ir turime būti labiau griežti ir reiklūs ilgiau Lietuvoje gyvenantiems, bet valstybinės kalbos neišmokusiems, tačiau fundamentaliai svarbu tai daryti be neapykantos ir įžeidinėjimų, jų pačių labui ir siekiant tikslo, kad visi gyventojai iš tikrųjų mokytųsi lietuvių kalbos“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, Seimas pernai spalį nusprendė įpareigoti tiesiogiai paslaugas teikiančius užsieniečius mokėti bazinį lietuvių kalbos lygį, šios Valstybinės kalbos įstatymo pataisos turėjo įsigalioti nuo kitų metų.
Vis tik Vyriausybė liepos pradžioje nusprendė netaikyti šios prievolės karo pabėgėliams ukrainiečiams dar bent pusmetį arba kol jie turės laikinosios apsaugos statusą. Šis statusas dabar jiems galioja iki 2026-ųjų kovo 4 dienos, bet gali būti pratęstas bendru Europos Sąjungos narių sprendimu.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) teigimu, susiduriama su praktinėmis problemomis dėl galimybių užsieniečiams mokytis lietuvių kalbos ir laikyti valstybinius egzaminus.
Planuojant atidėti reikalavimą paslaugų srityje dirbantiems užsieniečiams aptarnauti lietuviškai, kalbininkai ir universitetų atstovai gegužės pabaigoje ragino to nedaryti ir pasinaudoti jų kompetencijomis mokant lietuvių kalbos. Pasak akademikų, tam jų išduodamus pažymėjimus turėtų pripažinti ŠMSM.
BNS skelbė, kad šiuo metu teisę egzaminuoti užsieniečius turi vienintelė akredituota institucija – Nacionalinė švietimo agentūra.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
