Net keli šaltiniai iš Afganistano buvusių karinių ir saugumo pajėgų teigia, kad šie amerikiečių apmokyti lengvieji pėstininkai, beveik 20 metų kovęsi kartu su JAV ir kitų sąjungininkių specialiosiomis pajėgomis, gali tapti esmine persvara, kurios Rusijai taip trūksta mūšio lauke Ukrainoje.
Maždaug 20-30 tūkst. komandosų buvo palikti, kai 2021 m. rugpjūtį JAV pajėgos perleido Afganistaną Talibanui. Respublikai žlugus, buvo evakuota tik nedaug vyresniųjų pareigūnų. Tūkstančiai karių pabėgo į kaimynines šalis regione, kol Talibanas medžiojo ir žudė žlugusiai valdžiai ištikimus asmenis. Dauguma Afganistane likusių komandosų šiuo metu slapstosi, norėdami išvengti įkalinimo ir egzekucijos.
JAV išleido maždaug 90 mlrd. JAV dolerių Afganistano nacionalinių gynybos ir saugumo pajėgų stiprinimui. Nors pati kariuomenė nebuvo kompetentinga ir vos per kelias savaites atidavė šalį Talibanui, šie komandosai visuomet buvo gerbiami, kadangi juos apmokė JAV karinio jūrų laivyno ir Britanijos specialiųjų oro pajėgų karininkai.
Komandosų abejotinos sėkmės simboliu tapo 2021 m. birželį įvykęs Dawlat Abado mūšis, kuriame Afganistano komandosai kovojo su Talibanu laukdami pastiprinimo ir atsargų, bet nesulaukė. JAV pajėgų apmokytas majoras Sohrabas Azimis tapo nacionaliniu herojumi, kai buvo atskleista, kad į savo paskutinę kovą jis stojo pailsėjęs vos tris dienas po 50 parų ištisų kovų.
Dabar daugybė komandosų neturi darbo ir praradę viltį vis dar laukia, kada bus perkelti į JAV arba Didžiąją Britaniją. Dėl to jie tampa lengvais taikiniais verbuotojams, suprantantiems „brolybės“ mentalitetą tarp šių kvalifikuotų kovotojų. Afganistano saugumo šaltiniai tikino, kad tai galimai paverčia juos lengvais taikiniais Rusijos verbuotojams.
Buvęs vyresnysis Afganistano saugumo pareigūnas, kuris paprašė išlaikyti jo tapatybę paslaptyje, tikino, kad jų integracija į Rusijos pajėgas pakeistų situaciją Ukrainoje. Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nesiseka rasti karių jo žlungančiam karui Ukrainoje, taigi liūdnai pagarsėjusios „Vagner“ pajėgos verbuoja kalinius.
„Vagner“ yra privati samdinių kovotojų organizacija, kurią įsteigė Jevgenijus Prigožinas. Tai artimas V. Putino bendražygis, kuris galimai finansuoja šią organizaciją per GRU, tai yra karinę žvalgybą. J. Prigožinas neseniai viešai pripažino esantis „Vagner“ įkūrėjas ir steigėjas, o tai buvo gana netikėtas žingsnis, nes prieš tai V. Putino bendražygis ne kartą teisėsi su žiniasklaida, siejusia jo pavardę ir „Vagner“.
„Vagner“ veikla pirmą kartą buvo užfiksuota Kryme, kai 2014 m. Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį pusiasalį. Nuo to laiko bendrovės pasamdyti kovotojai vyko į Siriją, Libiją ir kitas Afrikos valstybes. Rusijos karo prieš Ukrainą metu J. Prigožinas buvo nufilmuotas kviečiantis kalinius prisijungti prie karo, mainais už bausmės panaikinimą.
Buvęs Afganistano komandosų karininkas sakė tikintis, kad Rusija specialiųjų Afganistano pajėgų karius verbuoja per „Vagner“.
„Sakau jums, tai vykdo „Vagner“ grupė. Jie renka žmones iš visur. Vienintelis objektas Rusijoje, verbuojantis užsienio karius, yra „Vagner“ grupė, ne jų kariuomenė. Tai nėra spėjimas, tai puikiai žinomas faktas, – teigė buvęs pareigūnas. – Geriau jie kovotų kartu su sąjungininkais Ukrainos pusėje. Jie nenori kovoti už rusus – rusai yra priešai. Bet ką jie gali padaryti?“
Kai kurie buvę komandosai pranešė, kad su jais buvo susisiekta per susirašinėjimų programėles „WhatsApp“ ir „Signal“, jie buvo pakviesti prisijungti prie vadinamojo Rusijos „svetimšalių legiono“.
Naujienos apie šiuos bandymus sukėlė daug nerimo tarp buvusių Afganistano kariuomenės ir saugumo tarnybų pareigūnų, kurių skaičiavimais, Rusijos pasiūlymą gali priimti iki 10 tūkst. buvusių komandosų. Kaip sakė kitas šaltinis iš kariuomenės: „Jie neturi savo šalies, darbo, ateities. Jie neturi ko prarasti.“
„Tai nėra sunku, – pridūrė pašnekovas. – Jie laukia darbo pasiūlymų iš Pakistano ar Irano, kur už valandą jiems būtų mokama nuo trijų iki keturių dolerių, arba 10 dolerių už valandą Turkijoje. Jeigu „Vagner“ arba bet kokia kita žvalgybos tarnyba prieitų prie vaikino ir pasiūlytų jam 1 000 dolerių, kad jis vėl eitų į kovą, jis to neatsisakytų. Ir jeigu tu prikalbini vieną vaikiną, jis gali pakviesti pusę savo senojo dalinio, nes jie yra kaip broliai. Taip per visai trumpą laiką galima surinkti visą būrį.“
Kai vasario mėnesį Rusija pradėjo savo invaziją ir visas pasaulis nukreipė savo dėmesį į Ukrainą, Afganistano komandosai liko pamiršti. Vietoje to, kad padėtų jiems apsisaugoti nuo Talibano budelių, JAV ir sąjungininkai juos apleido. Apie jų pažeidžiamumą JAV priešiškų valstybių verbavimui buvo rašoma JAV Atstovų rūmų nario Michaelio McCaulo ataskaitoje apie žlugusius pernai vykusios evakuacijos bandymus.
Remdamasis JAV žvalgybos šaltiniais, tarp kurių ir Afganistano komandosai, jis teigė: „Jie potencialiai kelia riziką JAV saugumui, ypač jeigu bus priversti arba įtikinti dirbti su priešininku, pavyzdžiui tarptautinėmis teroristinėmis grupuotėmis arba valstybėmis, tokiomis kaip Kinija, Rusija ar Iranas.“
Afganistane besislapstantis 35-erių buvęs komandosų kapitonas padėjo daugybei savo kolegų susisiekti su specialiu biuru Teherane. Jis pasakojo, kad sutikę prisijungti kariai iš Afganistano buvo nuskraidinti į Iraną, o tuomet į Rusiją. Kas nutiko toliau, nėra aišku: „Po to, kai jie sutiko su Rusijos pasiūlymu, komandosų telefonai buvo išjungti. Nuo tada jų veikla yra tęsiama ypač slaptai“, – liudijo buvęs kapitonas.
Jis ir kiti buvę komandosai, šiuo metu gyvenantys Afganistane arba Irane, pasakojo apie ypač sunkų savo gyvenimą. „Mes esame labai nusivylę. 18 metų petys į petį su konsultantais iš Amerikos, Britanijos ir Norvegijos, mes atlikome pavojingas užduotis. Dabar turiu slapstytis. Kenčiu kiekvieną sekundę“, – atviravo 35-erių vyras. Jis su pasiūlymu nesutiko, kadangi laiko Rusiją Afganistano priešininke. Dabar jau žlugusi Sovietų Sąjunga 1979 m. įsiveržė į Afganistaną, kur net 10 metų kovojo prieš JAV remiamus modžahedus. O dar visai neseniai Rusija palaikė Talibano sugrįžimą ir užmezgė gana artimus ryšius su valdžią perėmusiu režimu. Tiesa, Rusija kol kas nėra diplomatiškai pripažinusi šios vyriausybės.
Kitas komandosas, kovojęs kartu su Britanijos specialiosiomis pajėgomis, pasakojo, kad po valdžios perdavimo jis pabėgo į Iraną, norėdamas išvengti Talibano keršto. Bet dabar jis nerimauja, kad jį gali sulaikyti Irano policija. Abu komandosai tikino norintys pradėti naują gyvenimą Britanijoje, tačiau neturintys jokio suvokimo, kaip jiems reiktų susisiekti su šių valstybių institucijomis ir paprašyti jų apsaugos.
Verbavimo žinutėse naudojamos formuluotės, kurias matė „Foreign Policy“ žurnalistai, leidžia suprasti, kad Rusijos verbavimas vykdomas centralizuotai. „Visi, kurie norėtų išvykti į Rusiją, turinčią gerus išteklius ir kur su jumis bus elgiamasi geriau, atsiųskite man savo vardą, tėvo vardą ir savo karinį laipsnį“, – rašoma žinutėje. Gavėjų yra prašoma padėti verbuoti kitus jų dalinių narius. Afganistano televizija pranešė, kad vienas iš siūlomų atlygių yra Rusijos pilietybė.
35-erių kapitonas, keturių mažų vaikų tėvas, sakė neprarandantis vilties, kad jam pavyks persikelti į Didžiąją Britaniją: „Mes 20 metų kovojome su Afganistano priešais visoje šalyje, britai ir amerikiečiai mumis pasitikėjo. Dabar slepiamės kaip kokie kaliniai.“
