„Prasidėjo tokios transliacijos iš kariuomenės vado, ministrės pirmininkės patarėjo: jūs nediskutuokite, jūs neišmanote, kokių įsigijimų reikia, jūs tik pakelkite mokesčius, susimokėkite, o mes jau čia patys geriausiai žinome, ką pirkti – tankus, oro gynybą, dronus ar ten dar ką nors. Toks požiūris yra trumparegiškas, jei nori bendro sutarimo“, – Žinių radijui penktadienį sakė S. Skvernelis.
Valstybės gynimo tarybai (VGT) šią savaitę sutarus Lietuvoje kuriamai divizijai įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“, S. Skvernelis sako viešai neišgirdęs pozicijų dėl galimų alternatyvų.
„Manau, kad ir VGT nariai turėjo galimybes išklausyti alternatyvas ir tada priimti sprendimą. Galbūt taip ir buvo, nors mes negirdėjome. Ir kada visuomenė negirdi argumentų ir kitokių nuomonių, tai visuomenė tikrai ir netiki (...). Tikrai reikia nebijoti kitų nuomonių, jas argumentuotai paneigti“, – sakė politikas.
Premjerė kitos savaitės pradžioje rengia partijų, verslo ir kitų suinteresuotų grupių susitikimą dėl gynybos finansavimo modelio. Diskusija dėl papildomų šaltinių gynybai atsinaujino Prezidentūrai anksčiau sukritikavus 2024 metų gynybos biudžetą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją.
Tarp svarstomų būdų surinkti šias lėšas – gynybos mokestis, jo idėją į viešąją erdvę grąžino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, o konservatoriai pažadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, kuris galėtų įsigalioti 2025 metais.
Politikai svarsto, kad krašto apsaugos finansavimui auginti galėtų būti didinami, pavyzdžiui, pridėtinės vertės (PVM) ar pelno mokesčių tarifai.
Anot S. Skvernelio, demokratai nepritaria svarstymams didinti PVM ir turės savo pasiūlymų dėl kitų šaltinių, tačiau juos žada atskleisti pirmadienį, vykstant susitikimui su premjere.
„Nesinori choru pritarti, tikrai nepritarsime dėl to horizontalaus mokesčio. Dabar praktiškai viskas susivedė į PVM didinimą – vieną mokestį padidiname, užkrauname naštą ant visų vienodai ir viskas gerai yra. Tokia pozicija kelia nerimą“, – teigė S. Skvernelis.
„Tai bus siūlymai, susiję su finansavimo šaltiniais, kurie paliestų ne visus horizontaliai, bet atskiras sritis mūsų (...). Tikrai neateisime tuščiomis, ateisime su pasiūlymais, kuriuos pirmadienį įvardysime“, – sakė politikas.
Jo nuomone, visus valdančiųjų keliamų tikslus įgyvendinti vienu metu gali būti sudėtinga, todėl turėtų būti nustatyti prioritetai.
„Pasakymas, kad reikia iškart visko: ir Vokietijos brigados, ir nacionalinės divizijos su tankais, ir visuotinio šaukimo, visuotinio pasipriešinimo koncepto įgyvendinimo – visko iškart tikrai nebūna, tada būna niekas. Tad tą platesnį paveikslą norisi išgirsti ir kalbėtis, kokiais būdais surasti finansavimą“, – sakė S. Skvernelis.
Šių metų biudžete gynybai skirtos lėšos turėtų siekti 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto. Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.
