Visuomenininkas ir projekto „Skaidrinam“ iniciatorius Andrius Tapinas pripažįsta, kad vis dėlto politikų įsitraukimas į „čekiukų“ skandalą, didelės įtakos rinkėjų pasirinkimui neturėjo.
O tai patvirtina ir faktas, jog kai kurie vadinamieji „čekutininkai“ į Seimą buvo išrinkti ir vienmandatėse apygardose. Tokių į Seimą patekusių politikų yra 3.
„Pagal sąrašą būtų galima vienaip traktuoti. Bet, pavyzdžiui, tokį žmogų, kaip Arūnas Dudėnas, kuris yra Lietuvos rekordininkas pagal kuro pylimą, jam pradėtas ikiteisminis tyrimas, rinkėjai vis tiek išsiunčia į Seimą atstovauti jų interesus (išrinktas Deltuvos šiaurinėje vienmandatėje apygardoje – aut. past.).
Tai turbūt parodo faktą, kad galima kalbėti viešai ir piktintis, bet kai reikia ateiti balsuoti, vis tiek turbūt balsuojama už tuos pažadus, kuriuos žarsto (politikai – aut. past.) ir galbūt nelabai kreipiamas dėmesys į politiko biografiją“, – svarsto A. Tapinas.
Projekto „Skaidrinam“ iniciatorius teigia, kad nors sunku pasakyti, kodėl kai kurie „čekutininkai“ susilaukė didelio rinkėjų palaikymo, tam įtakos galėjo turėti keli dalykai.
„Manau, kad iš dalies, jeigu rinkėjui rinkimų apylinkėje nėra prikalta žymos prie kandidato pavardės, kad jis „piktnaudžiavo jūsų pinigais“, tai galbūt rinkėjai ir nelabai atkreipia dėmesio.
Reikia suprasti, kad regioninė žiniasklaida pakankamai atsargiai dalijosi „Skaidrinam“ informacija ir aš tą suprantu, nes tikrai nemaža dalis jų yra priklausoma nuo savivaldybės, nuo įvairių užsakymų ir labai jau kalti prie sienos, ypač, jeigu tie politikai yra vis dar aktyvūs ir priklauso valdančiajai daugumai tame rajone, tai, aišku, regioninė žiniasklaida nelabai norėjo“, – tvirtina A. Tapinas.
Visuomenininko teigimu, jis suprastų, jei kai kuriose vienmandatėse apygardose „čekutininkai“ antrajame rinkimų ture būtų stoję ir laimėję prieš konservatorių atstovą, kadangi, anot A. Tapino, šiuose rinkimuose pasimatė tendencija, jog „bet kas yra geriau už konservatorių“.
Visgi kai kuriais atvejais pasirodė, jog ir tai nėra būtina.
„A. Dudėno atveju, jo oponentas buvo Tomas Tomilinas (Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas – aut. past.). Politikas, kuris neturi jokių didelių skandalų, didelių nuodėmių. Ir vis tiek rinkėjai pasirinko žmogų, kuris giliai buvo įkišęs ranką į jų kišenę. Tai čia tikrai ir apmaudoka, ir sunku paaiškinti, kodėl gi mes esam taip nuleidę kartelę savo politikams“, – sako A. Tapinas.
Tiesa, A. Tapino vertinimu, tikriausiai pagrindinė projekto „Skaidrinam“ įtaka šiems Seimo rinkimams turėjo buvusio Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus pasitraukimas iš politinės arenos, išaiškėjus, jog politikas neskaidriai naudojosi jam suteiktomis išmokomis, gautomis už patirtas išlaidas vykdant savivaldybės tarybos nario funkcijas.
„Aišku, tai padarė teisėsauga, bet mes turbūt puikiai suprantam, kad, jeigu „Skaidrinam“ nebūtų tikrinę M. Sinkevičiaus, mes turėtume turbūt visai kitą diskusiją šiandieną, kas bus kitas premjeras ir koks buvo socialdemokratų susidėliojimas“, – priduria visuomenininkas.
Tam tikrai atvejais rinkėjai pasiruošę atleisti
Klaipėdos universiteto (KU) lektorė, politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili antrina, kad nors „čekiukų“ skandalas ir turėjo įtakos, kaip visuomenė vertina politikus, šių rinkimų metu pasimatė, jog šios iniciatyvos poveikis šiek tiek išblėso.
„Matome, kad visuomenėje iš tikro buvo reaguojama į čekučių skandalą ir tikrai dažnai yra kalbama apie tai, kad va pažiūrėkim, čia tik dar vienas įrodymas, kad valdžia gadina žmones. Bet kada yra pereinama prie konkrečių žmonių, šiuo atveju, konkrečių kandidatų, tai kažkur tas išplaukia pabambėjimas ir tą labai ryškiai matome su kai kuriais rinkėjų pasirinkimais, – sako G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Pasak politologės, pagrindinė problema yra ta, jog Lietuvos visuomenė yra linkusi pateisinti „šešėlį“, o kartais žmonės ir patys dalyvauja procesuose, kuriais vėliau piktinasi.
„Mes pakankamai daug bambam, piktinamės, bet kada reikia mokėti mokesčius, tyrimai rodo, pateisiname vengimą juos mokėti. (...) Kalbam, kad kontrabanda klesti, bet patys puolam pirkti kontrabandines prekes. Būtų galima tikriausiai vardinti ir toliau. Tikriausiai ir apie tą pačią korupciją, kad piktinamės, bet vis tiek dalyvaujam toje sistemoje nešdami vokelius medikams“, – savo mintį aiškina G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
A. Tapinas priduria, kad rinkėjų galvose taip pat vyrauja ir tam tikras dvylipumas, kada jie yra pasiruošę atleisti politikui, nepaisant to, ką jie yra padarę.
„Jei gerai dirba (politikas – aut. past)., tai gali jis piktnaudžiauti ir naudotis mūsų pinigais ir visa kita. O po to, iš kitos pusės, atsiranda toks oksimoronas, kad „visi jie vagys“.
Šitas toks dvilypumas rinkėjo galvoje jis, ypač, aš sakyčiau, kairiosios pakraipos rinkėjo galvoje, yra labai stiprus. Dešinysis sparnas yra griežtesnis ir labiau linkęs bausti tuos politikus nors irgi, reikia pripažinti, kad, jeigu myli tą politiką, tai tu daug ką jam gali pasiruošęs būt atleisti“, – teigia A. Tapinas.
Pilkosios zonos nesprendžiamos
KU lektorė taip pat pabrėžia, kad dažnai visuomenėje per daug fokusuojamasi į tai, kokia bausmė turėtų būti skirta prasikaltusiems politikams vietoj to, kad būtų skaidrinama pati valdžios organų sistema.
Panašus principas, anot politologės, pasimatė ir „čekiukų“ skandale, kuomet paaiškėjo, jog daugybę metų į savivaldybių tarybos narių išlaidas buvo tiesiog žiūrima pro pirštus.
„Čia nebuvo kažkokia labai didžiulė paslaptis ir mes tiesiog tai problemai leidome daugybę metų viešėti. O tada jau sakom, kad reikia nubausti. Esmė yra ne tiek nubausti, kiek taisyti sistemą, kad būtų užkirstas jai kelias. Tai galioja ne tik tai savivaldybių tarybos nariams ar Seimo nariams ir jų kanceliarinėms išlaidoms, bet ir daugeliui kitų sričių, kuriose nėra atliekamas monitoringas“, – sako G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Ir nors čekučių skandalo geroji pusė, G. Burbulytės-Tsiskarishvili teigimu, yra ta, kad sistema iš esmės buvo sutvarkyta (savivaldybių tarybos nariams įvesti atlyginimai bei atsisakyta savivaldybių kanceliarinių lėšų), vis dar egzistuoja tam tikros pilkosios zonos, kurios mūsų šalies valdžios organuose yra nesprendžiamos.
„Mes turime tam tikrų pilkųjų zonų, apie kurias žinome ir leidžiame joms viešėti. Tai, matyt, reikia daugiau dėmesio kreipti toms valdymo inovacijoms, kurios rekomenduojamos pasaulinių tyrimų centrų, vadinamųjų „think tank‘ų“, kaip skaidrinti sistemą, kokias priemones taikyti, kad sistemos būtų skaidresnės. Nes tai, kad visuomenė nepasitiki politikais ir nepasitiki Seimu ir yra tų neišsprendžiamų pilkųjų zonų pasekmė“, – tvirtina politologė.
Į Seimą pateko 7 „čekučių skandalo“ veikėjai
Iš 22 į Seimą kandidatavusių „Skaidrinam“ iniciatyvos akiratyje atsidūrusių politikų darbą parlamente pradės septyni. Daugiausia – keturi jų – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) gretose.
Viena jų, 4 numeriu socialdemokratų sąraše išreitinguota Rasa Budbergytė. Ši socialdemokratė pateikė iš 14 skirtingų mokėjimo kortelių apmokėtus kuro čekius, tačiau pati visai nevairuoja.
Kita kandidatė – 7 numeriu išreitinguota socialdemokratė Dovilė Šakalienė. Tikrinant Seimo narių parlamentines išlaidas buvo išsiaiškinta, jog Seimo narė nusipirko kompiuteriniams žaidimams skirtą kompiuterį Legion 5 Pro.
Tuo metu skaičiuojant pirkinius iš Seimo sandėlio paaiškėjo, jog D. Šakalienė suvenyrams išleido daugiau kaip 22 tūkst. eurų. Tarp šių 9 tūkst. pirkinių buvo 600 pakuočių kavos, 146 kuprines ir 14 šokdynių.
Tarp išrinktų socialdemokratų yra ir 21 skirtinga mokėjimo kortele už kurą atsiskaitinėjęs Akmenės rajono vicemeras Tomas Martinaitis. Žemaitijos šiaurinėje vienmandatėje išrinktas politikas vykstant ikiteisminiam tyrimui iš gautų 14,3 tūkst. eurų išmokų savo noru grąžino 2,6 tūkst.
Tuo metu Deltuvos šiaurinėje vienmandatėje išrinktas Arūnas Dudėnas per kadenciją Ukmergės savivaldybės taryboje 450 kartų pylėsi kurą.
Išrinkti keli konservatoriai ir liberalas
Dabartinių valdančiųjų konservatorių sąraše 5 numeriu išreitinguota finansų ministrė Gintarė Skaistė būdama Kauno tarybos nare kompensavosi transporto išlaidas tuo metu, kai už vairavimą išgėrus jai buvo atimta teisė vairuoti automobilį. G. Skaistė į savivaldybės biudžetą grąžino 14 tūkst. eurų.
Seimo narys Arūnas Valinskas likus kelioms dienoms iki termino pabaigos už parlamentines lėšas pirko daugiau kaip 2,6 tūkst. kainavusį Lenovo Legion Pro 7 su 16 colių monitoriumi ir supergalinga Geforce RTX 4080 vaizdo plokšte ir studijinį mikrofoną Rode NT1. Parlamentaras daugiamandatėje buvo išreitinguotas 14 numeriu.
Tuo metu Žaliakalnio vienmandatėje konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį įveikęs liberalas, kultūros ministras Simonas Kairys būdamas Kauno tarybos nariu prie išlaidų nepateikė jokių dokumentų.