Kaip portalui tv3.lt pasakojo VUL Žalgirio klinikos burnos chirurgė dr. Rūta Rastenienė, nedarbingumo pažymėjimai odontologijoje paprastai išduodami po planinių chirurginių intervencijų, taip pat – jei pacientui yra ūmus infekcinis susirgimas burnoje.
„Gydytojas odontologas ar gydytojas odontologas specialistas nedarbingumo pažymėjimą gali išduoti ne ilgiau nei 7 kalendorinėms dienoms“, – pastebėjo gydytoja.
Kada odontologas negali išduoti biuletenio
Ji pridūrė, kad vadinamąjį biuletenį gali išduoti ir šeimos gydytojas, ir gydytojas odontologas. Tačiau elektroninius pažymėjimus gali išduoti tik asmens sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis dėl teisės išduoti elektroninius pažymėjimus su PSDF valdybos teritoriniais skyriais, asmenis gydantys gydytojai ar gydytojų konsultacinės komisijos pirmininkas.
Elektroninį pažymėjimą suformuoti gali gydytojas ar kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgaliotas asmuo.
„Jeigu gydytojas odontologas nedarbingumo negali išduoti dėl šių nurodytų priežasčių, tokiu atveju jis turėtų rašyti išrašą su rekomendacijomis šeimos gydytojui, kas pacientui atlikta ir kiek laiko rekomenduojamas ramybės režimas, tai yra nedarbingumas“, – komentavo R. Rastenienė.
Paklausta, ar praktikoje dažnai prireikia pacientams išrašyti nedarbingumą, gydytoja teigė, kad to pacientai tikrai paprašo.
„Dirbu viešojoje įstaigoje, esu gydytoja burnos chirurgė, kas diena atlieku operacijas, todėl esant poreikiui ir pacientui pageidaujant išduodu nedarbingumo pažymėjimus. Pacientai esant poreikiui visada papašo nedarbingumo lapelio, tai darau prielaidą, kad apie tokią galimybę žino“, – kalbėjo chirurgė.
Per metus – apie 11 tūkst. biuletenių
Kaip nurodo „Sodra“, per metus išduodama 10–11 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų dėl ligų, susijusių su dantų ir juos palaikančių struktūrų pakitimų, burnos ertmės, seilių liaukų ir žandikaulio ligomis.
Priešpandeminiais 2019 m. buvo išduota 11 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų, kai 2022 m. – arti 10,5 tūkst. Per šių metų 9 mėn. išduota virš 8 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų.
„Daugiau nei 30 procentų nedarbingumo pažymėjimų kiekvienais metais išdavė gydytojai odontologai, likusią dalį – kitų specialybių gydytojai“, – nurodė „Sodra“.
Kada odontologo paslaugos nemokamos?
Valstybinės ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad teisę gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamas sveikatos priežiūros (taip pat – ir odontologo) paslaugas turi tik privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti (PSD) asmenys.
Dėl odontologo paslaugų pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK), prie kurios asmuo yra prisirašęs.
„Įprastai pirminio lygio odontologo paslaugos, kaip ir šeimos gydytojo paslaugos, teikiamos toje pačioje įstaigoje. Jei minėtoje įstaigoje odontologo nėra, įstaigos darbuotojai turi pateikti informaciją, koks odontologinis kabinetas ir kur teikia nemokamas odontologines paslaugas PSD apdraustiems toje įstaigoje prirašytiems asmenims“, – aiškino ligonių kasų specialistai.
Kada gali prireikti siuntimo?
Pirminio lygio odontologo paslaugoms siuntimo nereikia. VLK nurodo, kad įprastai, jei pacientui prireikia specializuotos odontologinės pagalbos, pirminio lygio gydytojas odontologas išrašo siuntimą gydytojo odontologo specialisto konsultacijai gauti.
„Siuntimą gydytojo odontologo specialisto konsultacijai išrašyti gali ne tik gydytojas odontologas, tačiau ir gydytojas specialistas. Siuntime nurodoma trumpa anamnezė, objektyvūs duomenys, atlikti tyrimai, taikytas gydymas, preliminari diagnozė, siuntimo konsultuoti tikslas ir kokio gydytojo odontologo konsultacijos yra siunčiamas pacientas“, – aiškinama VLK atsakyme.
Jei šeimos gydytojas įtaria odontologines problemas, jis visų pirma pacientui pasiūlo užsiregistruoti pas pirminio lygio gydytoją odontologą (siuntimas nereikalingas).
„Jis įvertins paciento būklę pagal savo kompetenciją, o esant poreikiui siųs gydytojo odontologo specialisto konsultacijai gauti“, – paaiškino ligonių kasų specialistai.
Primenama, kad pirminės odontologinės sveikatos priežiūros paslaugoms priskiriamas dantų ėduonies gydymas, pulpito, kai kurių rūšių periodontito gydymas, dantų akmenų nuėmimas, dantų ir dantų šaknų traukimas, ikivėžinių ligų įtarimas, vaikų dantų ėduonies profilaktika, sąkandžio anomalijų išaiškinimas ir profilaktika, laikinų įtvarų uždėjimas gydant dantų traumas ir kt.
„Siuntimo, jei kreipiamasi į sutartį su TLK sudariusią įstaigą, reikia PSDF lėšomis kompensuojamoms specializuotoms sveikatos priežiūros paslaugoms, t. y., odontologų specialistų konsultacijoms, dienos chirurgijos odontologijos paslaugoms, stacionarinės odontologijos paslaugoms.
Gydytojo odontologo specialisto konsultaciją pagal savo kompetenciją teikia antrinio ar tretinio lygio gydytojas endodontologas, gydytojas ortodontas, gydytojas odontologas ortopedas, gydytojas periodontologas, gydytojas burnos chirurgas, gydytojas burnos, veido ir žandikaulių chirurgas, gydytojas vaikų odontologas“, – nurodo VLK.
Be siuntimų pas antrinio ir tretinio lygio gydytoją odontologą specialistą pacientai gali lankytis, jeigu:
- pacientas atvyksta į sveikatos priežiūros įstaigą dėl būtinosios odontologinės pagalbos paslaugų ir registratūros darbuotojas, turintis medicininį išsilavinimą, registruoja pacientą į gydytojo odontologo specialisto konsultaciją;
- pacientas lankosi dėl tos pačios priežasties pas tą patį gydytoją odontologą specialistą;
- kitais teisės aktų numatytais atvejais.
