„Tai yra absoliučiai nedovanotina ir neleistina“ – ekspertas išklojo, kas vyksta su rusakalbiais Vilniuje

TAIP PAT SKAITYKITE:

Rutte įspėja Aljansą: Kinija gali prašyti Rusijos užpulti NATO teritoriją

Chaosas Rusijoje: dėl paslaptingos grėsmės paralyžiuoti oro uostai

Nerami naktis Ukrainoje: Rusija skirtingas teritorijas fatakavo dronais

Viešųjų ryšių ir komunikacijos specialistas Linas Kontrimas, kalbėdamas apie padėtį Lietuvoje dėl rusų kalbos, teigė, kad mūsų šalyje labai trūksta tikslingo ir nuoseklaus lietuvių kalbos vartojimo skatinimo ne tik tarp atvykėlių, bet ir tarp pačių lietuvių, nes svarbi yra kalbos kultūra.

„Ypač trūksta kryptingo ir nuoseklaus lietuvių kalbos vartojimo plėtimo ne tiktai tarp atvažiavusių užsieniečių, bet netgi kartais mūsų pačių, tai yra – lietuviškai kalbančių. Dėl to, kad yra toks dalykas kaip kalbos kultūra, ar ne?“ – kalbėjo jis.

Anot specialisto, rusų kalbos dominavimas yra nepriimtinas

Specialistas atkreipė dėmesį, kad lietuvių kalbos kultūros stiprinimas yra svarbus ir patiems lietuviams, o rusų kalbos dominavimas viešojoje erdvėje yra nepriimtinas, nes atvykstantys rusakalbiai turėtų bent minimaliai mokytis lietuvių kalbos ir ją vartoti.

„Aš sakyčiau, kad tas kalbos kultūros didinimas tikrai praverstų ir mums patiems. Bet tai, kas vyksta šiandien viešojoje erdvėje, kurioje praktiškai ant kiekvieno kampo skamba ir dominuoja rusų kalba, tai yra absoliučiai nedovanotina ir neleistina.

Nes supraskite vieną dalyką, jeigu mes suteikiame pagalbą rusakalbiams žmonėms, atvykstantiems į mūsų valstybę, mes turime teisę jų reikalauti ir prašyti mokytis lietuvių kalbos, bent jau minimaliai. Kad lietuvių kalba būtų pagrindinė bendravimo kalba, o ne priešingai“, – pastebėjo pašnekovas.

Kitų tautybių asmenys išmoksta lietuviškai, bet ne rusakalbiai

Komunikacijos specialistas įžvelgia tendenciją iš savo aplinkos, kad kitų tautybių atvykėliai išmoksta lietuvių kalbą, o dalis rusakalbių to nedaro. Jis tai susiejo su požiūriu bei pagarba/nepagarba lietuvių tautai.

„Mano asmeninė patirtis yra štai kokia – paradoksali. Aš pastaruoju metu bendrauju, pavyzdžiui, su juodaodžiais iš Afrikos, iš vienos valstybės. Tada bendravau su azijiečiu, ir jis jau kalba lietuviškai.

Kalbėjau su turku, kuris jau kalba lietuviškai. Kodėl, kai tik prakalbinu žmogų, kuris yra iš rusakalbės rinkos, nesugeba ištarti netgi „laba diena“? Suprantate? Kaip čia yra? Viskas priklauso nuo to, kaip žmogus nusiteikęs, kokią jis turi mūsų atžvilgiu nuostatą – ar gerbia mus, ar ne“, – sakė L. Kontrimas.

Specialistas apžvelgė, nors kai kurie užsieniečiai rodo pastangas išmokti lietuvių kalbą, daugelis viešai rusiškai kalbančių žmonių to nedaro.

„Mano patirtis rodo, kad keista, jog tie žmonės, kuriems netgi lengviau išmokti lietuvių kalbą, dažnai to nedaro. Bet kad būčiau visiškai teisingas, žinau ir vieną moterį iš Gudijos, ir vieną moterį iš Ukrainos – dažnai su jomis susitinku – tai prieš pusmetį jos dar nekalbėjo lietuviškai, o šiandien jau moka kalbėtis.

Matau, kad tie žmonės deda asmeninių pastangų. Tuo tarpu žmonės, kurie mūsų gatvėse garsiai kalba rusiškai – aš galiu lažintis, kad nemaža jų dalis tiesiog negerbia mūsų“, – komentavo jis.

Rusakalbių vengimą mokytis lietuvių kalbos lygina su nepagarba šaliai

L. Kontrimas kalbėjo, kad viešas vengimas mokytis lietuvių kalbos nėra tapatybės gynimas, o nepagarba šalį priimančiai aplinkai, todėl lietuviai turėtų būti principingesni ir skatinti bent minimalų kalbos mokėjimą. Tai nėra susiję su žmogaus tapatybės gynimu.

Jo požiūriu, tapatybę galima ginti visais kitais būdais. Tam tikrais atvejais dažniau pasitaiko rodoma panieka tai aplinkai [turima omenyje Lietuvai], kuri vis dėlto draugiškai juos sutinka. O kadangi lietuviai, neva viešųjų ryšių specialisto, yra per daug nuolaidūs ir tai nutyli.

Kai tuo metu reikėtų pasakyti: „Aš nekalbėsiu su tavimi rusiškai, jeigu tu neištarsi bent kelių lietuviškų žodžių, kuriuos galėjai per mėnesį išmokti“.

L. Kontrimas dalinosi mintimis, jog viešumoje stiprėjantis rusų kalbos vartojimas gali sustiprinti lietuvių tautos menkavertiškumo jausmą, todėl būtina kuo greičiau skatinti lietuvių kalbos plėtrą visose srityse.

„Blogiausia, kas gali atsitikti, kad rusų kalbos gausėjimas viešumoje sustiprins menkavertiškumo kompleksą mūsų sąmonėje, kuris dar nėra išgydytas po sovietmečio.

Todėl, kaip ir sakiau pačioje pradžioje, maksimaliai greitai turime patys pradėti lietuvių kalbos „eksportą“ į visas įmanomas sritis, kad ji dominuotų, o ne kokia kita“, – tarė komunikacijos specialistas.

Migracijos departamentas pateikė duomenis užsieniečių, turinčių galiojančius leidimus gyventi Lietuvoje pagal pilietybes.

Mūsų šalyje Rusijos piliečių, paskutiniais 2025 m. liepos 1 d. duomenimis, yra 14 360, Baltarusijos piliečių – 52 287, o, pavyzdžiui, Ukrainos piliečių – 75 085.

Edmundas Jakilaitis: „Rusų kalbos kiekis Vilniuje – nebetoleruojamas“

Viešojoje erdvėje visuomenininkas ir žurnalistas Edmundas Jakilaitis pasisakė, kad rusų kalbos kiekis konkrečiai Vilniuje jau yra nebetoleruojamas, o ši kalba neva yra visur.

Kai kurie žmonės nesutinka su E. Jakilaičio pasisakymu, esą rusų kalba Lietuvoje yra netoleruojama – jų manymu, Vilnius yra svetingas ir daugiakultūris miestas, kuriame kalbinė įvairovė yra ne trūkumas, o privalumas.

Tokie asmenys pabrėžia dar, kad tai stiprina sostinės tarptautiškumą ir prisideda prie jos patrauklumo užsieniečiams.

Be to, dar vieni žmonės atkreipė dėmesį, jog darbo skelbimuose, ypatingai Vilniuje, rusų kalba dažnai įvardijama kaip privalumas ar būtinybė, o tai, jų nuomone, rodo, kad ši kalba Lietuvoje vis dar plačiai naudojama ir toleruojama.

Buvusio VSD vadovo perspėjimas dėl rusakalbių žmonių Lietuvoje

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Gediminas Grina pareiškė, kad pirmas būtiniausias darbas, jo supratimu, yra mažinti Rusijos ir Baltarusijos piliečių skaičių Lietuvoje: „Kodėl aš sakau mažinti? Todėl, kad skaičius yra labai svarbus dalykas. Pavyzdžiui, kiek Vilniuje yra šaulių?

Jeigu aš būčiau koks nors planuotojas iš priešiškos valstybės, aš iš karto ieškočiau būdų, kaip šituos emigrantus mobilizuoti ir juos prireikus panaudoti. Nebūtinai kaip žalius žmogeliukus, bet, sakykime, riaušių kėlėjus.

Įsivaizduokite, 100 žmonių susiburia ir pradeda Gedimino prospekte daryti chaosą. Aš suprantu, kad atvyks policija, kitos institucijos, bet esmė, kad tai yra galimybė.

Mes dažnai kalbame apie Narvą (Estijos pasienio miestą, kuriame dominuoja rusakalbiai – red. past.). Ten lygiai toks pat didelis kiekis žmonių, jis automatiškai yra problema. Mane stebina, kad politikai šito niekaip nenori suprasti, nes niekas nežino, kas jiems vadovauja, kas juos organizuoja, kodėl jie čia atvažiavo, kas yra tikrieji vadai. Niekas neišsiaiškins šito dalyko“, – teigė jis.