G. Sarafino teigimu, savivaldybėje esant daug mokyklų, jos dažnai yra mažos ir jose mokosi sąlyginai po nedaug mokinių. Mažose mokyklose, pasak jo, mokytojų trūksta dar labiau.
Dėl mokytojų trūkumo ir mažų klasių kenčia mokiniai. Pavyzdžiui, vienuoliktokai ne visada gali pasirinkti mokytis dalykus, kuriuos iš tikrųjų nori dėl nesusidariusių grupių.
„Jeigu maža mokykla, joje yra maža kokia nors vienuoliktokų klasė ir koks nors vienas užsimano mokytis chemijos arba fizikos, tam jaunuoliui sako: „Žinai, kažką kitko galvok, neturim variantų, kaip tau vienam samdyt mokytojus“, – mokinio galimybių susiaurėjimą mažose mokyklose paaiškino pašnekovas.
Pasak jo, mokiniui tai yra „drama“, nes jis praranda galimybę įstoti į mediciną ar kitus gyvybės mokslus, net labai norėdamas. Taip pat nedidelių mokyklų finansinė padėtis paprastai būna prastesnė nei didesnių mokyklų, nes mokyklos finansai priklauso nuo mokinių skaičiaus ir klasės krepšelio.
„Tai jeigu mokinių nėra, tai ir pinigų nėra arba jų mažai“, – paaiškino jis.
Savivaldybės: švietimo tinklas yra pakankamai geras
Kaip sako specialistas, savivaldybėse, kur mokyklų yra mažiau ir mokiniai jose pasiskirstę tolygiai, kai kuriais atvejais yra 6–7 kartus geresnis mokymosi lygis.
Socialiniame tinkle „Facebook“ jis palygino Tauragės ir Šilutės savivaldybes, nes jose mokosi panašus skaičius mokinių. Tačiau Tauragėje veikia 9 mokyklos, o Šilutėje – 15 mokyklų. Pagal žurnalo „Reitingai“ vyriausio redaktoriaus skaičiavimus, Tauragės rajone vienai mokyklai vidutiniškai tenka 501 mokinys, o Šilutės rajone – 304 mokiniai.
Taigi Šilutės rajono mokyklos mažesnės. Tačiau Šilutės rajono savivaldybės Švietimo, sporto ir kultūros skyriaus vedėja Dainora Butvydienė tvirtino, jog Šilutės rajone mokyklų tinklas yra sutvarkytas pakankamai gerai.
O būtent gimnazijų skaičius, pasak jos, yra panašus kaip ir Tauragėje. Jos teigimu, su G. Sarafino iškelta gimnazistų pasirenkamųjų dalykų problema rajone nesusiduriama ir dėl to, kad mokiniai gali rinktis eiti į bet kurią Šilutės rajono gimnaziją.
„Jeigu toje mokykloje, prie kurios mokinys gyvena, nėra galimybės mokytis to dalyko, kurį jis nori laikyti, jis gali pasirinkti tą rajono mokyklą, kurioje bus galima mokytis tų dalykų, kurie jam yra aktualūs“, – apie Šilutės rajono mokinių galimybes kalbėjo D. Butvydienė.
Ji pridūrė, jog rajono mokyklos ir taip yra perpildytos, todėl nėra net galimybės uždaryti dalies mokyklų.
Dar ryškesnis mokinių pasiskirstymo skirtumas atsispindi tarp Šilalės rajono, kur veikia 4 mokyklos, ir Kelmės rajono, kur veikia 10 mokyklų.
Kelmės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Sonata Venckienė informavo, kad, atsižvelgiant į didelio mokyklų skaičiaus problemą, yra rengiamas švietimo įstaigų tinklo pertvarkos planas. O sprendimai bus priimami kovo mėnesį.
Kokybė ir patogumas mokiniams: utopija ar realybė?
G. Sarafino galva, Švenčionių rajone yra geras švietimo tinklo pavyzdys, kur mokiniai turi vienodas mokymosi galimybes.
„Visos mokyklos ten stambios – virš 500 mokinių. Tokiu atveju ten sutelkia visus geriausius tos savivaldybės mokytojus, geriausius technologinius resursus, superka įrangą. Savivaldybė pajėgi 4 mokyklas aprūpinti . Tada Švenčionių miesto vaikai ir netolimų vienkiemių vaikai gauna vienodą bazę ir vienodas galimybes turi įstoti“, – paaiškino jis.
Vis dėlto, jo manymu, idealus variantas būtų palikti daugiau pradinių mokyklų, kad jauniausi vaikai mokytųsi kuo arčiau namų. Pasak G. Sarafino, tai įmanoma, nes pradines mokyklas aprūpinti personalu yra paprasčiau. Visgi pradinėse mokyklose nereikia tiek daug skirtingų mokytojų kaip gimnazijose.
O gimnazijų, jo manymu, reikia kuo mažiau Lietuvos rajonuose, kad mokiniai gautų kokybišką mokymąsi ir neliktų „paraštėse“.
