Bylos duomenimis, 2022 m. lapkričio 19 d., 21.45 val., būdamas prie namų, ketindamas sudrausminti nepilnametį, vyras priėjo prie jo, tyčia sugriebė pastarąjį dešine ranka už galinės striukės dalies ties kaklu bei naudodamas fizinę jėgą, laikė nepilnametį už striukės.
O šiam bandant išsilaisvinti ir parklupus, pakėlė jį nuo žemės ir prirėmė jį prie sienos (tvoros), esančios netoli pastato bei laikė prispaudęs.
Šiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą dešiniame kelyje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairiame kelyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Supykdė vaikų elgesys
Kaltinamasis teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą vakarą pasiėmė sūnų iš darbo. Besukant prie namo, ant priekinio automobilio stiklo užgriuvo sniego lavina.
Staigiai paspaudė stabdžius. Sustojo, nusivalė valytuvais langą ir toliau tęsė judėjimą, pavažiavo apie 5 metrus. Prisiparkavo prie namų.
Išlipo iš automobilio ir pamatė, kaip metamos sniego gniūžtės. Tolumoje matė būrį paauglių. Jį asmeniškai ir automobilį apmėtė sniego gniūžtėms.
Nei amžiaus, nei paauglių veidų nematė. Pagal ūgį atrodė, kad tai yra paaugliai. Buvo apie 10 žmonių. Tie paaugliai jam rėkavo „ateik čia“.
Jis perėjo per kelią ir priėjo prie tvoros. Nuo jo iki jaunuolių iš viso apie 20 metrų. Priėjęs prie tvoros sakė, kodėl jie šaukia, ką čia daro, sakė, kad eitų namo, nes iškvies policiją.
Jie atsitraukė toliau. Jis grįžo namo, turėjo važiuoti tvarkyti sūnaus automobilį į servisą. Būdamas namuose, per miegamojo langą pamatė, kad tie patys paaugliai eina link tvoros ir kelio, kur stovi jo automobilis.
Nusileido į apačią, paskui nusileido sūnus. Matė, kad ateina būrys paauglių. Prieidamas prie tvoros jiems sakė, kad eitų namo, o jie toliau artinosi. Jaunuoliai buvo apie 5 metrus nuo jo.
Nusprendė juos sulaikyti, bent jau vieną iš jų, kad išsiaiškinti grupę žmonių, kurie mėto gniūžtes ir sudaro avarines situacijas. Paspartino žingsnį ir priėjo prie jų. Jo sūnus šiek tiek atsiliko, jam nesakė, ką daro.
Kai juos vijosi, nieko jiems nesakė. Vieną iš jaunuolių, tą, kuris buvo su kuprine, paėmė už striukės. Parodė jam savo pažymėjimą. Pasakė, kad iškvies patrulį. Jis nieko nesakė, sukosi į kitą pusę, šaukė „gelbėkit, mane vagia“.
Suprato, kad tai yra paauglys. Kiek matė, kitas vaikinas truputį paėjo toliau ir stovėjo. Jis jį (nukentėjusįjį) laikė, o šis jį (kaltinamąjį) daužė rankomis visur, kur tik pakliuvo, norėjo pabėgti.
Jis jam sakė, kad nebėgtų, jis jį laiko tvirtai. Jaunuolis jam pasakė, kad policija ar tai jau buvo, ar jau iškviesta. Tada jis viena ranka laikė jį, o kita skambino 112.
Iš policijos norėjo, kad išsiaiškintų, kieno tai vaikas, praneštų jo tėvams. Iki šiol nepažinojo to vaiko. Policija atvažiavo labai greitai. Paauglį visą laiką laikė už striukės. Kai pabaigė kalbėti su policija, jis nusiramino.
Vyro tikslas buvo sudrausminti jaunuolius, kad taip negalima elgtis. Kai iškvietė policiją, paaugliui pasakė, kad jie nueitų nuo važiuojamosios dalies. Jie priėjo prie medinės tvoros. Kai atėjo vyriškis, paauglys jau nesimuistė. Kai atvyko policija, jis jį paleido.
Vaikas labai išsigando
Vaiko tėvas teisme teigė, kad tos dienos vakarą sulaukė skambučio iš pareigūnės, kad jo sūnus yra policijos ekipažo automobilyje ir jam perdavė ragelį, jis nesuprato, ką jam bando pasakyti sūnus, nes jis kukčiojo, buvo persigandęs ir tokio vaiko jis nėra girdėjęs.
Sūnus negalėjo pratarti nei žodžio ir drebančiu balsu pasakė, kad jį tampė kažkoks vyras, neleido jam eiti ir jį išgąsdino, kadangi gyvena netoli, tai jis pakankamai greitai ten atsidūrė ir rado jį ekipažo automobilyje.
Pamatė sūnų ir pareigūnus, bandė išsiaiškinti kas vyko, šalia stovėjo asmuo, kuris yra kaltinamas. Jis stoviniavo šalia iš karto pats neprisistatė, jis stebėjo procesą. Kaltinamasis, bandydamas paaiškinti, kodėl jis nutarė vaikus sulaikyti, tramdyti ir bausti, vedė prie savo automobilio, jog parodytų, kaip nukentėjo jo automobilis.
Ėjo jis, pareigūnai. Tačiau tamsoje apgadinimų nesimatė. Pradžioje sūnus paaiškino, kad buvo su draugais ir jį staiga sučiupo žmogus, dėl ko sučiupo paaiškinti negalėjo. Suprato, kad vaikai mėtėsi sniego gniūžtėmis.
Jam sūnus pasakė, kad jie mėtėsi sniego gniūžtėmis tarpusavyje, nesakė, kad taikėsi ar bandė į kažką pataikyti. Kokius dar veiksmus atliko kaltinamasis, tai neužtruko įsivaizduoti, nes akimirksniu turėjo vaizdo įrašą, kurį nufilmavo sūnaus draugas, koks stresas buvo ir kaip jo sūnus šaukėsi pagalbos, kaip šalia stovėjo suaugusieji ir jį tildė ir niekas net nebandė jam padėti.
Kaltinamasis jį pagriebė už nugaros, jis niekur nebėgo ir sulaikytas, suvaržytos jo teisės, jis tikriausiai bandė laisvintis. Sakė, kad jį stipriai sugriebė ir trenkė į žemę, neleido atsistoti. Policijos automobilyje jis didžiąją laiko dalį tylėjo, nes buvo labai išgąsdintas.
Teismo verdiktas
Teismas nusprendė Rimą K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Tiesa, nukentėjusiojo nepilnamečio civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti iš dalies, priteisiant jam iš smurtavusio vyro 1 tūkst. eurų neturtinės žalos.
Vaiko šeima siekė, kad Rimas K. sumokėtų 2,5 tūkst. eurų. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
