Per posėdį pasisakė bylą inicijavusi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Sigita Vasiliauskienė ir asociacijos vadovė Erika Švenčionienė.
„Ši byla yra neteisėta ir spjūvis demokratijai, nematau kokią žalą padarėme Lietuvai“, – teismui sakė E. Švenčionienė.
Ji posėdyje pareikalavo, kad būtų priteista kompensacija „Tarptautinės geros kaimynystės forumui“, reputacinę žalą ji įvertino 150 tūkst. eurų, be to, E. Švenčionienė prašo priteisti jai asmeniškai 120 tūkst. eurų žalą.
„Nes tai neteisėtai inicijuotas procesas, mūsų steigėjų gyvenimas buvo sujauktas. Manau, kad demokratinėje visuomenėje niekas neturėjo teisės taikių piliečių veiklos įvardinti kaip grėsmę Lietuvai, vien dėl to, kad jie išdrįso išsakyti kitą nuomonę“, – per teismo posėdį sakė E. Švenčionienė.
Bylą dėl asociacijos likvidavimo ji pavadino „užsakomąja politine byla, nieko bendra neturinčia su viešojo intereso gynimu“, o jokių svarių argumentų Generalinė prokuratūra nesugebėjo pateikti.
Prokurorė S. Vasiliauskienė teismo paprašė „Tarptautinį geros kaimynystės forumą“ pripažinti neteisėtai įsteigtu, likvidatoriumi paskiriant Turto banką.
„Atsakovai nepateikė įrodymų, kad asociacija veikė numatytais tikslai, jos veikla priešinga Konstitucijai todėl neteisėtai įsteigta“, – sakė prokurorė S. Vasiliauskienė.
Prokurorė prašė panaikinti organizaciją dviem pagrindais – steigimo tikslai neteisėti ir prieštarauja viešajai tvarkai ir pažeistos juridinio asmens steigimo taisyklės.
„Išnagrinėjus bylą, šie pagrindai pasitvirtino, asociacija negali apimti visų gyvenimo sričių, asociacijos steigiamos interesams konkrečioje srityje tenkinti, neaišku, kokiems tikslams įsteigta asociacija“, – kalbėjo prokurorė.
Pasak jos, išvykų į Rusiją vaizdo įrašai nerodo, kad asociacija atitinka nors vieną tikslą, nurodytą įstatuose.
„Vykimas į priešišką valstybę ir diskreditavimas pasisakant žiniasklaidai, pokalbių interviu stenogramos, pasisakymo turinys konstruojamas vien kryptimi – kaip gera Lietuvai buvo esant Sovietų Sąjungoje ir kaip blogai dabar gyvena Lietuvos liaudis, tai vertinama kaip priešiška veikla“, – sakė prokurorė.
Ji taip pat pažymėjo, kad asociacijos atstovai savo pasisakymais pritaria Rusijos karui Ukrainoje, o įvertinus Lietuvos gyventojų skiriamą paramą Rusijos užpultai šaliai, asociacijos nuomonės reiškimas visos tautos vardu prieštarauja viešajai tvarkai ir negali būti vertinamas kaip tenkinantis viešąjį interesą.
„Pritarimas karui neatitinka Lietuvos oficialios pozicijos“, – sakė prokurorė.
Byloje baigiamųjų pasisakymų toliau bus klausoma vasario 13 dieną.
„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vadovė E. Švenčionienė ir keturi su juo susiję asmenys – Dmitrijus Glazkovas, Kazimieras Juraitis, Algirdas Paleckis ir Mindaugas Ramoška – šioje byloje dalyvauja kaip atsakovai.
Kaip tretieji asmenys byloje dalyvauja Registrų centras, Turto bankas ir Kalėjimų departamentas.
Prokuratūra taip pat atlieka du ikiteisminius tyrimus, susijusius su forumu.
Vienas jų vyksta pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.
Generalinė prokuratūra pernai spalį pranešė apie teisėsaugos atliekamas kratas, reiškiamus įtarimus ir kitus procesinius veiksmus tyrime dėl už šnipinėjimą Rusijai nuteisto A. Paleckio įsteigto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ veiksmų.
Kitas tyrimas vyksta dėl A. Paleckio parašo ant minėtos organizacijos steigimo dokumentų. Jie buvo pasirašyti A. Paleckiui jau atliekant laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Kauno tardymo izoliatoriuje.
Pats A. Paleckis yra nuteistas dėl šnipinėjimo Rusijos žvalgybai, jam skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Teisėsaugos dėmesio asociacija sulaukė po jos atstovų apsilankymo Maskvoje, kur jos atstovai susitiko su Rusijos visuomenės rūmų atstovais ir surengę spaudos konferenciją kėlė abejones dėl dabartinės Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo, kaltino ją darant ekonominę žalą ir bauginant savo piliečius dėl galimo Rusijos įsiveržimo.
Anksčiau E. Švenčionienė su bendražygiais lankėsi Baltarusijoje, susitiko su jos autoritariniu vadovu Aliaksandru Lukašenka.
