Imigracijos reformą sudaro 10 direktyvų ir reglamentų pokyčiai kuriais iš esmės reformuojama dabar galiojanti sistema. Tai yra galutinis balsavimas Europos Parlamente.
Reforma nustatomi kriterijai ir procedūros, lemsiančios, kuri ES valstybė bus atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. ES valstybės galės pasirinkti, kaip padėti migracijos spaudimą patiriančioms ES narėms: perkelti pas save tarptautinės apsaugos siekiantį prieglobsčio prašytoją, skirti atitinkamą finansinį įnašą arba suteikti techninę pagalbą.Sukuriamos ir naujos migracijos krizių valdymo taisyklės bei atnaujinamos prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų taisyklės. Nustatomi pagrindiniai principai pripažinti, kad asmuo yra pabėgėlis, kuriam reikalinga tarptautinė apsauga. Kartu pagreitinamos bendros procedūros suteikti ar panaikinti tarptautinę apsaugą po neteisėtų migrantų tikrinimo ir jų biometrinių duomenų registravimo bendroje duomenų bazėje.
Be to, ES perkėlimo gairės nustatys trečiosiose valstybėse gyvenantiems pabėgėliams galimybes atvykti į ES, jei tai savanoriškai nusprendžia viena iš ES valstybių.
Nepatenkinti ir kairieji, ir dešinieji
Trečiadienį vykusios spaudos konferencijos metu, europarlamentarė, konservatorė Rasa Juknevičienė teigė, jog minėti migracijos politikos pakeitimai yra ilgalaikio darbo rezultatas – diskusijos buvo pradėtos dar 2020 m. Tiesa, ji keikė europarlamento kairiuosius, kurie nesutiko su beveik jokiais imigracijos apribojimais.
„Ne viskas pasisekė europarlamente, dėl kairiųjų pasipriešinimo. Tie atstovai turi ypatingą požiūrį migracijos klausimais – priešinosi dėl visų sprendimų apsaugoant išorinę sieną. Buvo daug emocijų, aštrių ginčų“, – kalbėjo R. Juknevičienė.
Konservatorė sakė, jog pati abejoja, ar reformos bus priimtos – gali nepakakti balsų.
„Kaip baigsis balsavimas – nežinau, kairieji labai nepatenkinti, bet prieš balsuos ir kraštutinė dešinė. Jiems nepatinka, kad reformos nepakankamai griežtos. Matyt jiems nepatinka ir tai, kad bendra našta dalinsis visos valstybės. Visi žalieji yra prieš“, – teigė konservatorė.
Anot R. Juknevičienės, Lietuvai svarbiausiu prioritetu reformoje tapo išorinės sienos apsauga.
„Mums svarbiausia buvo išorinės sienos apsauga. Lietuva pirmą kartą susidūrė su tokia ataka, buvo labai daug kritikos iš kairuoliškos europinės pusės“, – pastebėjo R. Juknevičienė.
Dar viena didele sėkme ji laiko ir kitą siūlomą pakeitimą – reforma siūlo atskirai vertinti imigrantų pateiktus prašymus, kuomet imigracijos banga yra „instrumentalizuota“, t.y dirbtinai sukurta. Tokia banga būtų laikoma ir 2021 m. vasarą pastebėtas ženkliai padidėjęs imigrantų srautas. Ir vykusios konferencijos metu, R. Juknevičienė dar kartą pakartojo, jog 2021 m. vasarą prasidėjusi imigracijos banga buvo „suorganizuota dirbtinai, ne be Kremliaus pastangų”.
Vis dėlto, R. Juknevičienė tikina, jog ir jai pačiai siūlomos imigracijos reformos atrodo nepakankamos.
„Paketas nėra tobulas, toli iki tobulybės, kompromisinis. Bet tai žingsnis į priekį, jei nepriimsime, liksime prie labai prastos situacijos“, – kalbėjo R. Juknevičienė.
„Aš norėjau, kad paketas būtų griežtesnis, su numatoma galimybe neįsileisti imigrantų, didesne fizine apsauga, didesniu numatomu finansavimu“, – pridūrė europarlamentarė.
Juozas Olekas – pritarimas, ko gero, bus
Europarlamentaras, socialdemokratas J. Olekas sutiko, jog svarstoma reforma yra kompromisinė. Anot jo, nors nuomonės tarp kairiųjų išsiskiria, jo manymu,
„Aš tikiuosi, kad jam būtų pritarta. Mūsų grupėje mes diskutavome su komisare, atsakinga už imigraciją. Pačioje grupėje yra žmonių, kurie sako, kad tai ne visai atitinka jų nuostatas“, – teigė J. Olekas.
J. Olekas taip pat teigė, jog kairiųjų nuomonė dar gali keistis – jis paminėjo, jog anksčiau Lietuva nesutiko su siūlomu solidarumo principu, pagal kurį Europos valstybės galės pasiskirstyti imigrantais.
Galėsime rinktis tarp migrantų priėmimo ar finansinės pagalbos
O štai Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė svarstomas reformas vertina kaip istorinį migracijos politikos pasiekimą. Anot ministrės, lūžio taškas buvo 2021 m. vasarą – tuo metu ypač ženkliai padidėjo migrantų srautai iš Baltarusijos pusės.
„Viskas pasikeitė 2021 m., kai buvo pradėta instrumentalizuota migracijos ataka iš Baltarusijos pusės ir ji, noriu pabrėžti, iki šiol tęsiasi.
Gal skaičiai prie mūsų sienos ir maži, bet Lenkijoje būna ir po 200 atvejų per dieną. Mums reikia turėti patvarią, nuo atakų atsparią sistemą“, – kalbėjo ministrė.
A. Bilotaitė taip pat pasidžiaugė siekiu įtvirtinti imigrantų instrumentalizavimo sąvoką teisėje ir pabrėžė, jog tai numatytų kitokias priemones, kurias galėtų taikyti Europos sąjungos valstybės.
„Svarbu, kad atsirastų priemonės, ką gali daryti Europos sąjungos narės. Pagal reformą, instrumentalizuotos migracijos atveju būtų siūlomi kitokie terminai, nei yra taikomi įprastos migracijos metu. Valstybėms sudaromos galimybės atidžiai išnagrinėti imigranto įleidimo ar neįleidimo klausimą per 22 savaites laiko, o ne įprastas 12 savaičių“, – sakė A. Bilotaitė.
A. Bilotaitė pabėžė, jog europarlamente siūlomus pakeitimus bus siekiama priderinti prie nacionalinės teisės. O su panašiomis problemomis valdantieji buvo susidūrę anksčiau – Konstitucinis teismas buvo pripažinęs, jog taikoma imigrantų sulaikymo tvarka yra nekonstituciška. Vidaus reikalų ministrė spaudos konferencijos metu akcentavo, jog imigrantų sulaikymo tvarką keitė iš karto po to nepalankaus konstitucinio teismo sprendimo.
Anot ministrės, daug diskusijų europarlamente kilo dėl vadinamojo „solidarumo mechanizmo“ – pagal šį principą, imigracijos spaudimą patiriančios valstybės galės prašyti perkelti migrantus į kitas Europos šalis, taip pasidalinant našta. A. Bilotaitė teigia, jog Lietuva tikrai nebus verčiama priimti imigrantus – anot ministrės, bus galima skirti ir finansinį solidarumą.
„Lietuva laikėsi pozicijos, kad valstybei negali būti numatoma prievarta. Tas ir dabar yra numatyta – kaip valstybės išreikš solidarumą, ar finansiškai, ar priimti imigrantus“, – paaiškino ministrė.
„Numatoma skirti 3.16 mln. eurų, arba priimti 158 asmenis. Tokiu atveju, bus sudaryta komisija, kuri priims sprendimą dėl vienos ar kitos alternatyvos pasirinkimo“, – pridūrė A. Bilotaitė.
Vėliau Vidaus reikalų ministrų nurodė, jog šie įsipareigojimai galiotų kasmet. A. Bilotaitė taip pat pabrėžė, jog Šengenų sienos kodekse irgi numatomi pakeitimai.
„Šengeno sienų kodekse atsirado galimas būdas reguliuoti pasienio kontrolės punktų darbo laiką, juos uždaryti.
Diskusijų pradžioje fizinis barjeras buvo tabu, bet didelių pastangų dėka, įvyko pokytis. Visi suprato, kad neįmanoma gintis neturint fizinės infrastruktūros“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.
