Seimas pritarė, kad aplinkosaugos pareigūnai nuo 2024 metų sausio 1 d. galės kelyje sustabdyti automobilius ir tikrinti į aplinką išmetamųjų teršalų kiekį. Netvarkingas, dūmijantis automobilis, autobusas ar krovininė mašina, kurios tarša viršys normas, bus siunčiamas atlikti pakartotinę techninę apžiūrą.
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos atstovas „Transeksta“ Renaldas Gabartas teigia, kad Lietuvos techninės apžiūros įmonių specialistai sveikina bandymus kurti daugiau kontrolės svertų turinčią sistemą, skatinančią žmones atidžiau prižiūrėti savo automobilius ir daryti tai ne kartą per dvejus metus.
„Taršiems automobiliams atsiras ne tik techninės apžiūros stočių „vartai“, pro kuriuos reikia prasmukti kartą per 2 metus, bet ir „tvora“, kuri neleis ar bent jau sukurs prielaidas eliminuoti iš eismo orą nuodijančias mašinas“, – tvirtina R. Gabartas.
Automobilio problemų gali atsirasti ir po techninės apžiūros
Pašnekovas teigia, kad vidutinis Lietuvos transporto parko (M1 ir N1 klasės arba lengvųjų automobilių) amžius siekia beveik 15 metų.
„O tai reiškia, kad įvairios techninės problemos, lemiančios didesnę aplinkos taršą, gali „paūmėti“ netgi praėjus viso labo keletui mėnesių po to, kai techninės apžiūros stotyje dirbantys kontrolieriai automobiliui neturėjo jokių priekaištų“, – akcentuoja R. Gabartas.
Jis priduria, kad automobilio savininkas gali nepastebėti tam tikrų variklio darbo pokyčių.
„Tarkime, dėl pradėjusių kimštis oro filtrų ir susidarančio riebesnio degiojo mišinio, kuris neišvengiamai reiškia ne tik padidėjusias degalų sąnaudas, bet ir tirštesnį dūmų šleifą, sklindantį iš išmetimo vamzdžio“, – sako techninės apžiūros įmonių asociacijos atstovas.
Asociacijos duomenimis, 2022 m. apie 50 proc. kelių transporto priemonių iš pirmo karto nepraėjo privalomosios techninės apžiūros. Apie 10 proc. iš apžiūrai pateiktų 777,3 tūkst. M1 ir N1 klasių transporto priemonių nepraėjo techninės apžiūros iš pirmo karto dėl taršos reikalavimų neatitikimo – nustatytas per didelis dūmingumas ar anglies monoksido kiekis, eksploatacinių skysčių nuotėkis.
Tai reiškia, kad 2022 m. galimai viešajame eisme dalyvavo apie 78 tūkst. taršos reikalavimų neatitinkančių lengvųjų keleivinių ir lengvųjų krovininių transporto priemonių.
Paaiškino, kaip bus tikrinami automobiliai
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovas Vitalijus Auglys „Žinių radijui“ sakė, kad techninės apžiūros, kuri atliekama kas antrus metus, nepraeina kas antras automobilis ir dešimtadalis iš jų iš pirmo karto nepraeina techninės apžiūros dėl aplinkosauginių problemų – neleistinos taršos arba neleistinų techninių skysčių nuotekių.
Kaip teigė pašnekovas, per šias patikras bus tikrinami automobiliai, ar atitinka visus reikalavimus. Jeigu yra akivaizdžiai netvarkingas, dūmijantis automobilis, bus atimamas techninis pažymėjimas. Tada automobilio savininkas turės iš naujo pereiti techninę apžiūrą.
Automobiliai bus tikrinami tik metrologiškai patikrintais prietaisais
V. Auglys taip pat paneigė spekuliaciją, kad tik pagal dūmų spalvą bus nuspręsta, ar automobilis yra techniškai netvarkingas.
„Mes tiktai metrologiškai patikrintais prietaisais patikrinę būtent teršalų emisiją į aplinką <...> galėsime nuspręsti, ar jis atitinka techninės būklės parametrus, ar ne“, – pabrėžė pašnekovas.
Kai kurie šią tvarką vadina bandymu pasipelnyti
Lietuvos vairuotojų sąjungos prezidentas Vigilijus Sadauskas „Žinių radijuje“ pritarė, kad taršus automobilis negali dalyvauti eisme, tačiau teigė, jog šie patikrinimai bus bandymas pasipelnyti.
„Ar mes turėsime švaresnį orą, tai yra didelis klausimas“, – teigia V. Sadauskas.
Pašnekovas pridūrė, kad automobilį reikia tikrinti, kai yra įkaitęs variklis.
„Jeigu patikrins neįkaitusį variklį, tai yra, nepasiekusį darbinės temperatūros, siųs mane į techninę apžiūrą, aš sumokėsiu techninei apžiūrai, sumokėsiu už kurą. Kas tai kompensuos?
Būtų labai idealus variantas, jeigu aplinkosaugininkas, įsivaizduojate, sustabdė, nusiuntė į techninę apžiūrą patikrinti mane ir, jeigu paaiškėja techninėje apžiūroje, kad viskas yra idealu ir tvarkinga, tas aplinkosaugininkas, kuris tai padarė, po 3 tokių siuntimų netektų galimybės dirbti aplinkosaugoje, na, 5 metus“, – sako V. Sadauskas.
Nustatytos baudos už pažeidimus
Įsigaliojus pakeitimams, vairuotojams atsiranda atsakomybė stoti stabdantiems pareigūnams, nustatytos baudos už pažeidimus.
Vairuotojai privalo sustoti, jei juos stabdo uniformuotas Aplinkos apsaugos departamento pareigūnas. Nepaklusus šiam reikalavimui numatyta galima bauda nuo 850 iki 1200 eurų.
Už transporto priemonių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, ar su neveikiančia gamintojo numatyta išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema eksploatavimą numatyta atsakomybė: asmenims – 100–300 eurų (už pakartotinį 300–500 eurų), juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 300–500 eurų (už pakartotinį – 600–900 eurų).
Be oro taršos matavimų bus kreipiamas papildomas dėmesys ar automobilis neteršia aplinkos kitais būdais, pvz.: nevarva tepalai, kuras ar kiti aplinkai pavojingi skysčiai, dėl kurių gali būti padaryta žala aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams;
Už aplinkos teršimą pavojingosiomis cheminėmis medžiagomis ir cheminiais mišiniais nustatytos baudos: asmenims – 60–120 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 150–300 eurų, už pakartotinai padarytą pažeidimą – 500–1200 eurų.
Gentvilas: taip bus galima sumažinti transporto taršą Vilniuje beveik per pusę
Seimas antradienį priėmė įstatymo pataisas, kurios leis aplinkos apsaugos pareigūnams stabdyti automobilius ir atlikti taršos patikrą, bus tikrinama, ar reali automobilio tarša atitinka reikalavimus. Seimas priėmė tai numatančias Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymų pataisas.
Jos numato, kad aplinkos apsaugos pareigūnai matavimus operatyviai atliktų vietoje – sustabdžius automobilį kelyje. Jie atliktų ir tokių teršalų paveiktos aplinkos matavimus. Pataisomis taip pat nustatoma, kokie transporto priemonės trūkumai bus laikomi pavojingais, dideliais, o kokie – nedideli.
„Tarša žudo ir tarša miestuose yra pagrinde sukeliama kietosiomis dalelėmis ar kitais teršalais transporto, pramonės ir šildymo įrenginių. Transporte mes 2021 m. atlikome pilotinį projektą Vilniaus mieste, nuotoline taršos akimi tyrėme 40 tūkst. automobilių ir sulyginome jų gamybinius su jų faktiniais išmetimai.
Ką parodė rezultatai? 3–4 proc. automobilių yra techniškai netvarkingi realiomis eismo sąlygomis. Tie 3–4 proc. automobilių išmeta pusę Vilniaus taršos. Jeigu mes sugebėsime suvaldyti eisme tuos 3–4 proc. automobilių, mes sugebėsime transporto taršą sumažinti beveik per pusę Vilniuje“, – iš Seimo tribūnos per projekto pateikimą birželį kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
