Pasak M. Navickienės darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas prieš įvarbinimą būtų patikrintas, siekiant mažinti smurtą ar seksualinį išnaudojimą prieš vaikus. Darbo ministrė sako, kad QR kodas galėtų leisti patikirnti ar asmuo nebuvo teistas dėl sunkių nusikaltimų prieš vaikus.
„Trumpai apie pokytį ką atneš naujas pakeitimas vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui, šiomis pataisomis, tai bus – užtikrintas sugeneruotas ir pateiktas darbdaviams naudotis prevencijos kvarkodas (aut. p. QR kodas), toks kodas patvirtintų asmuo nėra pripažintas kaltu už seksualinio pobūdžio ar kitus sunkius nusikaltimus. Tą būtų labai paprasta patikrinti.
Valstybėje mes turime patirtį, kaip gerai suveikia tokios sistemos, tai yra ir statybininko ID, kur yra paprasta pagal savo duomenis, tokį kvarkodą susigeneruoti. Informacijos ryšių departamento pagalba, mes tą padarysime.
Prievolę reikalauti kvarkodo turėtų darbdaviai, kurie samdo darbuotojus darbui su vaikais, taip pat ir vaikų tėvų vaikai turėtų tokią galimybę tokio kvarkodo prašyti tais atvejais, kai jie samdo individualiai dirbančius asmenis, darbui su savo vaikais artai būtų per šventes, ar tai būtų korepetitoriai, ar kokios kitos paslaugos, kurios reikalingos šeimoms iš individualiai veikiančių asmenų“, – sako ji.
M. Navickienė teigia, kad toks naujų darbuotojų patikrinimas turi būti privalomas, o darbuotojams, kurie jau dirbą, būtų taikomos metinės patikros.
„Siūlome įtvirtinti pareigą darbdaviui, savanoriškos veiklos organizatoriui ar juridinio statuso neturinčiai organizacijai, pasitelkiančiai asmenį teikti paslaugą, patikrinti asmeniui išduotą prevencijos kodą ir įsitikinti, kad jis galioja.
Įstatymo pataisomis, taip pat siūlome matyti ir periodinį, ir reguliarų prevencijos kodo tikrinimą. Planuotume, kad tai turėtų būti atliekama ne rečiau, kaip vieną kartą per metus, o siekiant išvengti situacijų, kai yra objektyvios priežastys, leidžiančios daryti prielaidą, kad asmeniui gali būti taikomas draudimas dirbti su vaikais, tokį prevencijos kodą patikrinimą, galima butų atlikti bet kada“, – teigia ji.
Keičiasi baudų sumos
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė išskiria, kad turėtų būti didinamos ir baudos. Anot jos, už kvarkodo nepatikrinimą, bauda gali siekti iki 500 eurų, o už asmenis įdarbinimą, kuris yra teistas, bauda gali atsieiti ir kelis tūksntačius eurų.
„Kitas labai svarbus aspektas yra tai, kad už nustatytų pareigų nevykdymą yra siūloma numatyti administracinę atsakomybę, tas yra ir dabar. Tačiau siūlome už asmens prevencijos kvarkodą nepatikrinimą prieš priimant į darbą ar kartą per metus, baudą padidinti nuo 300 iki 500 eurų, už pakartotinį pažeidimą nuo 500 eurų iki 1 000 eurų, dar didesnę baudą siūlome nustatyti, kai nustatoma, kad veiklą vykdo teistas asmuo, tai yra, kad nebuvo užtikrinta, kad teistas asmuo užsiima pozicija, kuri yra darbe su vaikais, tokia bauda siektų nuo 3 000 iki 5 000 eurų, o jeigu toks atvejis būtų nustatytas antrą kartą tai nuo 5 000 iki 6 000 eurų“, – vardija ji.
Praėjusiais metais vaiko teisių gynėjai fiksavo 300 galimai nuo seksualinio smurto nukentėjusius vaikus, tačiau tyrimai rodo, kad nukentėjusių vaikų skaičius gali būti ženkliai didesnis. Siekiant spręsti seksualinio smurto prieš vaikus problemą, vaiko teisių gynėjai, surengtoje konferencijoje „Seksualinis smurtas prieš vaikus: prevencija, atpažinimas ir pagalba“, subūrė įvairių sričių – teisėsaugos, psichologijos, medicinos, socialinių paslaugų, valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų – ekspertus diskutuoti ir dalintis savo įžvalgomis, kurios leistų užkirsti kelią seksualiniam smurtui prieš vaikus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė atkreipė dėmesį, kad joks smurtas prieš vaikus negali būti pateisinamas, tačiau seksualinis smurtas yra ne tik labiausiai žalojanti, bet ir sunkiausiai atpažįstama smurto forma, todėl yra ypatingai svarbu šviesti visuomenę bei kelti specialistų kvalifikaciją.
„Žvelgiant į pastarąjį penkmetį, vaiko teisių apsauga mūsų šalyje atnešė pozityvių rezultatų – didėja paslaugų spektras ir prieinamumas, po truputį ima mažėti visuomenės pakantumas smurtui, gerėja atpažįstamumas. Tačiau seksualinis smurtas vis dar išlieka ypatingai opi tema, kuria mums dar sunku ne tik kalbėti, bet ir pripažinti jos egzistavimą. Nors šios smurto rūšies identifikavimas po truputį didėja, tačiau jos atpažinimas ir tinkamas nukreipimas pagalbai vis dar išlieka didžiausia problema“, – sakė ministrė.
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, praėjusiais metais mūsų šalyje seksualinį smurtą galimai patyrė 300 vaikų, 2021 m. – 239, 2020 m. – 185 vaikai. Tačiau realūs nukentėjusiųjų skaičiai gali būti gerokai didesni. O tai reiškia, kad dalis nukentėjusių vaikų taip ir nesulaukia pagalbos.
