• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad be mokinio sveikatos pažymos vaikas negalės ne tik mokytis, bet ir lankyti būrelių. Patikrinti vaikų sveikatą reikia iki rugsėjo 15 d., pažyma galioja vienerius metus nuo jos užpildymo datos.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad be mokinio sveikatos pažymos vaikas negalės ne tik mokytis, bet ir lankyti būrelių. Patikrinti vaikų sveikatą reikia iki rugsėjo 15 d., pažyma galioja vienerius metus nuo jos užpildymo datos.

REKLAMA

Deja, atlikti tyrimai rodo, kad dėl fizinio aktyvumo stokos, ilgo sėdėjimo ir nekokybiško maisto moksleivių sveikata prastėja. Kita vertus, yra viena gera žinia – šiuolaikinis jaunimas turi geresnę pusiausvyrą nei jų tėvai ar seneliai. 

Apie tai, ką daryti, kad vaikai būtų sveikesni, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos sporto universiteto profesorius Arūnas Emeljanovas ir šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.

REKLAMA
REKLAMA

Jau prasidėjo mokslo metai, mokiniai kaip ir kasmet turi pasitikrinti sveikatą. Patikra yra nemokama, pažyma galioja visus metus. Tačiau tikriausiai ne visi tėvai skuba tai padaryti. Kada yra didžiausias bumas, kai mokinių daug ir jie tiesiog laukia poliklinikos koridoriuose?

REKLAMA

V. Morozovas: Turbūt tai priklauso nuo žmonių, nuo gydytojo santykio su pacientais ir t. t. Taip, tam tikra banga su rugsėjo 1–2 d. visą laiką būna, kada ateina į mokyklą ir pasirodo, kad nebegali lankyti būrelių arba mokykla nepriima ir staiga visi tai prisimena.

Bet kai tu nuolat kalbi su pacientais, kai nurodai, kad tai yra atėjimas ne vien dėl pažymos – tai yra labai gera administracinė priemonė priminti, kad reikia investuoti šiek tiek laiko į vaiko sveikatą. Be to, ateini vasarą pasiruošęs pasikalbėti su gydytoju, kokios vaiko sveikatos problemos ne tuo metu, kai reikia spręsti kosulio, galvos skausmo arba karščiavimo problemas.

REKLAMA
REKLAMA

Puikiai galima taip susitvarkyti ir bent jau iš savo patirties negaliu pasakyti, kad šiuo metu yra apgultis. Tačiau galima prognozuoti, kad rugsėjo 15 d., kai pasibaigs terminas, vėl bus didelis antplūdis tėvų, kurie prašys kuo greičiau išrašyti pažymą. Šioje vietoje reikėtų paplanuoti, pagalvoti, ko paklausti gydytojo apie vaiko sveikatą, ir ramiai tam nusiteikus, be jokio skubėjimo investuoti šiek tiek laiko į vaiko sveikatą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kokios tendencijos išryškėja per sveikatos patikrą? Ar pasirodo, kad daug vaikų turi papildomai pasitikrinti regą ar apsilankyti pas odontologus?

V. Morozovas: Turbūt kiekvienoje įstaigoje yra vis kitaip, kiekvienas pacientų srautas kitoks. Pas mus, kai dirbi su vaiku nuo mažens, tu palengva ir sprendi problema. Galbūt jį 5-erių metų išsiunti pas akių gydytoją, pasižiūrėjai, kad viskas yra gerai ir prieš mokyklą nebereikia to patikrinimo. Laiku pastebėjai pirmuosius laikysenos sutrikimus – puikiai padirbėjome su kineziterapeutu ir nebereikia ortopedo-traumatologo konsultacijos.

REKLAMA

Tokiu atveju, konsultacijos išsibarsto ir jos nesudaro spūsčių. Kai tai padaroma kartą per kelerius metus kokybiškai, tada, aišku, susidaro didesnės problemos.

Su dantų sveikata Lietuvoje visada buvo problemos. Su vaikais yra daug darbo, daug švietimo ir odontologai tikrai tą puikiai atlieka. Ta pati silantavimo programa (dantų ėduonies profilaktikai skirtos medžiagos – silantų – dėjimo pradinukams programa – red. past.), kuri vyksta,  – tėvams nereikėtų numoti ranka į šitą problemą ir vėlgi skirti šiek tiek dėmesio.

REKLAMA

Profesoriau, yra labai konkretūs veiksmai, kurie daromi per patikrą: yra matuojamas ūgis, svoris, kraujospūdis, tikrinami dantys, rega ir t. t. Ar, jūs kaip profesorius, turite įžvalgų – galbūt reikėtų tą patikrą kažkuo papildyti arba ko nors atsisakyti?

A. Emeljanovas: Turbūt nei atsisakyti, nei papildyti nereikėtų, tik reikėtų viską atlikti kokybiškai, laiku.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Būtų galima paliesti vieną aštresnį klausimą. Tenka bendrauti su Lietuvos fizinio ugdymo mokytojų asociacija ir su kai kuriais fizinio ugdymo mokytojais.

Kartais būna tokių situacijų, kad tėvai paprašo, kad pažymoje būtų įrašyta ne pagrindinė ugdymo grupė, o kažkokia kitokia. Kitaip tariant, kai kurie tėvai prašo, kad vaikas galėtų simuliuoti arba neiti į fizinio ugdymo pamokas.

REKLAMA

Tai čia, aš manau, yra didžiulis nesusipratimas ir didžiulė klaida. Labai tikiuosi, kad kuo toliau, to vis mažėja, bet vis dar pasigirsta. Praeitais metais daug tokių atvejų buvo girdima. Įdomu, ar šiemet girdėsime apie tai, ar ne.

Labai prašau visų tėvelių taip nedaryti. Ir, aišku. Šeimos gydytojai irgi turėtų būti atsparūs prašymams, spaudimui ir pan.

REKLAMA

Iš tiesų, jeigu neturi pažymos, vaikas teoriškai negali ne tik mokytis, bet ir lankyti būrelių. Tačiau išgirdome, kad tėvai kartais prašo tik parašo. Ar jums teko su tuo susidurti?

V. Morozovas: Taip. Lygiai taip pat, kaip ir prašo nerašyti fizinio lavinimo arba atleisti dėl kokių nors priežasčių: labai nepatogu, reikia labai ilgai laukti ir pan. Dažniausiai tokie dalykai nėra toleruojami, nebent yra kokios nors labai didelės psichologinės problemos, kurias reikėtų spręsti lygiagrečiai ir vis tiek grįžti į fizinį aktyvumą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Galioja taip pat, kaip su visais būreliais, – jeigu vaikas labai aktyviai sportuoja ir savo fizinį aktyvumą surenka per būrelius (lygiai taip pat, kaip ir dėl dailės ar muzikos pamokos, jeigu jis lanko menų mokyklą), jis gali būti atleidžiamas. Bet šitą problemą sprendžia ne gydytojas, tai sprendžia mokytojas – ar užtenka vaikui to krūvio.

Mano asmenine nuomone, fizinio lavinimo pamoka dar nė vienam nepakenkė. Bent jau toks fizinis aktyvumas, kuris yra labai mažas, – dvi pamokos per savaitę, t. y. vos 0,5 procento viso savaitės laiko – yra kritiškai svarbus. <...>

REKLAMA

Skubantiems aktualu, kad vaistinėse galima gauti skiepus, optikose pasitikrinti regėjimą ir pan. Ar yra būdų sutrumpinti mokinio sveikatos patikros kelią? Ar visgi reikia jį pradėti ir pabaigti poliklinikoje?

V. Morozovas: Jeigu yra tam tikras tęstinumas, jeigu jūs turite puikų kontaktą su savo šeimos gydytoju, juo pasitikite, aišku, geriau yra kreiptis į jį. [Į gydytoją], kuris žino jūsų vaiką, mato jį nuo mažens ir t. t.

REKLAMA

Bet pats, dirbdamas privačioje klinikoje, turiu tikrai ne vieną, ne du ir ne tris vaikus per dieną, kurie ateina, nes nespėja praeiti patikros savo poliklinikoje. Kiti žmonės ateina metų metus, pasirenka mus kaip tuos gydytojus, kuriais pasitiki ir atveda tikrinti savo vaikų sveikatą.

Kol kas, kol valdžia neuždarė privačių klinikų, jos dar veikia, tikrai galima greičiau prieiti. Bet jeigu jūs turite tęstinumą su savo šeimos gydytoju ar vaikų ligų gydytoju, geriausia tai padaryti pas jį.

Visas pokalbis – laidos įrašas straipsnio pradžioje.

REKLAMA
O tais "baisios okupacijos" tarybiniais laikais,kiekvienoje mokykloje būdavo med.kabinetas,kur medikė kasmet rugsėjo mėnesį patikrindavo visų moksleivių sveikatą,regėjimą ar neiškrypęs stūburas,juos pasverdavo,išmatuodavo jų ūgį,jei reikėdavo paskiepydavo nuo kažkokių ligų.Kiekvienoje mokykloje buvo stomatologo kabinetas,kur mokslo metų bėgyje kasmet patikrindavo ir jei reikia sutaisydavo visų moksleivių dantis.Ir visa tai buvo nemokamai,tėvams jokių rūpesčių.O dabar,liūdnas vaizdas...
Man įdomu sužinoti, ar dabar Lietuvos mokyklose moksleiviai mokomi elgesio kultūros viešose vietose? Beveik visi moksleiviai viešajame transporte neužleidžia vietų senukams, nuolat garsiai keikiasi rusiškai, stumdosi.
Ir gerai, tegul nelanko. Nes ten tiek nereikalingo šlamšto įteiginiėjama vaikams, visokie lytiniai nukrypimai ir kiti paistalai, kurių niekada neprireikia gyvenime. Mokytų kaip valgygti pasigaminti, kaip darbą susirasti, kaip CV pildyti, kaip valdiškomis sistemomis naudotis, deklaracijas pildyti, kaip finansiškai protingai elgtis ir išmokti taupyti, kad įstengtum po to būstą kokį nusipirkti ir t.t. O dabar absurdų visokių tik mokina ir nieko realiai naudingo.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų