Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant V. Sutkaus ir buvusio Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus galimos korupcijos bylą, ketvirtadienį teisme savo parodymus davė vienas kaltinamųjų V. Sutkus.
V. Sutkus akcentavo nesutinkantis su jam pateiktais kaltinimais dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu, dokumentų klastojimo.
„Su tokiais kaltinimais nesutinku“, – pažymėjo V. Sutkus.
Jis tvirtino neėmęs, nežadėjęs imti kyšių, taip pat neigė mėginęs ar daręs įtaką valstybės tarnautojams. Kaltinamasis stebėjosi, kad byloje jis esą yra prilyginamas valstybės tarnautojui.
„Niekada neturėjau jokių įgaliojimų veikti valstybės institucijų vardu. Visą laiką dirbau privačiame versle, tačiau dabar esu prilyginamas valstybės tarnautojui“, – stebėjosi V. Sutkus.
„Sveiku protu sunku suprasti kaltinimo logiką“, – pridūrė kaltinamasis.
V. Sutkus neslėpė manantis, kad byla jo atžvilgiu yra „politiškai motyvuota“.
„Byla tęsiasi keturis metus. Kaip tai gali nutikti ne kokioje Rytų kaimynėje, o Lietuvoje? Tai politiškai motyvuota byla, kurios teisiniu požiūriu neturėtų būti. Manau, kad byloje pritaikytas principas iš sovietinių laikų „duokite žmogų, įstatymą pritaikysime“, – kalbėjo jis.
Kaltinamasis teigė, kad institucijos yra sunaikinusios dalį fiksuotų telefoninių pokalbių, kurie esą įrodytų jo nekaltumą.
„Tie pokalbiai buvo vertinti kaip nereikšmingi tyrimui“, – sakė V. Sutkus.
Tvirtino savo patirtimi dalijęsis su M. Zalatoriumi
Anksčiau teisėsauga skelbė, kad 2019 m. rudenį V. Sutkus galimai veikė M. Zalatoriaus interesais, siekdamas, kad Seime nebūtų priimti teisės aktai, nustatantys naujus mokesčius bankams. Įtariama, kad kaltinamųjų susitikimų, telefoninių pokalbių ir tarpusavio susirašinėjimo metu buvo susitarta dėl kyšio. 2019 m. pabaigoje, kaip įtariama, V. Sutkus ir M. Zalatorius ankstesne data pasirašė tariamą paslaugų teikimo sutartį, kuria buvo siekiama nuslėpti kyšį ir užmaskuoti tikrąją pinigų pervedimo priežastį.
V. Sutkus, aptardamas šį kaltinimo epizodą, dar kartą pažymėjo, kad už konsultacijas ir mokymus M. Zalatorius sumokėjo, paslaugos buvo suteiktos. Jo teigimu, jokia informacija dėl sandorio nebuvo nuslėpta.
„Mantas sąskaitas apmokėjo. Tai rodo, kad paslaugos buvo gautos“, – tvirtino jis.
Pasak kaltinamojo, M. Zalatorius siekė tobulinti savo įgūdžius, gilinti žinias, kad geriau atliktų LBA prezidento funkcijas. Pats V. Sutkus tvirtino palaikęs ryšius su bankų atstovais, tad, anot jo, natūralu, kad M. Zalatorius kreipėsi į jį pagalbos.
„Pažinojau bankų vadovus, atstovus. Su jais mane siejo ilgamečiai kontaktai“, – pažymėjo V. Sutkus.
Jis pabrėžė, kad nesiekė neteisėtai daryti įtakos Seimo nariams, jog būtų nepritarta iniciatyvai įvesti naujus mokesčius bankams. Kaltinamasis pažymėjo, kad keldamas klausimus dėl naujų mokesčių, tiesiog vykdė savo pareigas – atstovavo verslo pozicijai.
V. Sutkus, prisiminęs diskusijas parlamente dėl naujų mokesčių bankams, pažymėjo, jog net Seimo teisininkai turėjo pastabų tokiems siūlymams.
„Net Seimo Teisės departamentas skelbė, kad siūlymai papildomai apmokestinti bankus gali prieštarauti Konstitucijai“, – sakė jis.
V. Suktus kartojo, kad su M. Zalatoriumi nebuvo sutaręs dėl neteisėtos veiklos, tai yra poveikio darymo parlamentarams.
„Nebuvo nė vieno pokalbio, kuriame būtų fiksuota, kad pažadėjau M. Zalatoriui paveikti politikus“, – tvirtino kaltinamasis.
Kaltinimai prekyba poveikiu, kyšininkavimo, dokumentų klastojimu ir turto iššvaistymu
Šių praėjusių metų balandį teismui perduotojoje didelės apimties byloje V. Sutkui ir M. Zalatoriui kaltinimai pateikti dėl prekybos poveikiu ir dokumentų klastojimo. V. Sutkus taip pat kaltinamas ir dėl kyšininkavimo, o M. Zalatorius – didelės vertės svetimo turto iššvaistymo.
Kaltinimai byloje taip pat pareikti fiziniam asmeniui Ilja Malkin – jis kaltinamas papirkimu ir dokumentų klastojimu. Bendrovė „Bonum Partners“ kaltinama prekyba poveikiu, dokumentų klastojimu ir kyšininkavimu.
Anot prokuratūros, remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, manoma, kad buvęs LVK prezidentas V. Sutkus, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo poveikį Seime priimant įvairius teisės aktus, svarbiems verslo subjektams.
Tyrimo duomenimis, 2019 m. rudenį V. Sutkus galimai veikė M. Zalatoriaus interesais, siekdamas, kad Seime nebūtų priimti teisės aktai, nustatantys naujus mokesčius bankams. Įtariama, kad kaltinamųjų susitikimų, telefoninių pokalbių ir tarpusavio susirašinėjimo metu buvo susitarta dėl didesnės negu 250 MGL (bazinės socialinės išmokos dydžiai – ELTA) vertės kyšio ir suderintas kyšio priėmimo būdas. 2019 m. pabaigoje, kaip įtariama, V. Sutkus ir M. Zalatorius ankstesne data pasirašė tariamą paslaugų teikimo sutartį, kuria buvo siekiama nuslėpti kyšį ir užmaskuoti tikrąją pinigų pervedimo priežastį.
Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad V. Sutkus, būdamas LVK prezidentu ir bendrovės generaliniu direktoriumi, savo ir minėtos bendrovės naudai tiesiogiai pats pažadėjo, susitarė su kitu kaltinamuoju, vienos bendrovės direktoriumi, ir per tarpininką priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už tai, kad teisėtai vykdydamas savo įgaliojimus rodytų palankumą ir išimtines sąlygas šio kaltinamojo vadovaujamai bendrovei LVK įgyvendinamuose Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose.
Vykdant ikiteisminio tyrimo veiksmus, 2020 m. liepą V. Sutkus ir M. Zalatorius buvo teisėsaugos sulaikyti. Sulaukę įtarimų korupcija, jie pasitraukė iš vadovaujamų pareigų LVK ir LBA. V. Sutkus ir M. Zalatorius jiems pateiktus kaltinimus neigia.
