Naujienų portalas tv3.lt kviečia prisiminti įsimintiniausias, spalvingiausias, skandalingiausias Vytauto Šustausko gyvenimo akimirkas.
Ryškiausios V. Šustausko citatos:
Apie humoro laidas: „Į tokių laidų kūrėjus žiūriu kaip į kvailius, Dievo nuskriaustus, kompleksuotus žmones. Pats pripažįstu tik jėgą ir man galvoje – tik džiunglių įstatymai.“
Apie kolegas Seime: „Nesuprantu, kodėl daug kas asilus laiko kvailais padarais. Duok Dieve, kad visi Seimo nariai būtų tokie protingi, kaip mano Richardas.“
Apie milijonierius: „Visi milijonieriai – vagys! Reikia verslininkams nukirsti rankas, tada jie nebevogs. Rinkitės prie Seimo ir parodykit, kad esate tauta, o ne bailiai.“
Apie laimę: „Esu labai laimingas, nes išsipildė mano prieš keturiolika metų numatytas Lietuvos likimas, todėl džiaugiuosi, kad ubagais tapote visi.“
Apie Lietuvos ateitį: „Labai džiaugiuosi, kad išsipildė mano prognozės, aš save laikau didžiu politiku, numatau 10-14 metų į priekį, kas bus su Lietuva. Ir dabar galiu nuspėti, kad žlugs euras, lietuviai išsibarstys po visą pasaulį, o jūsų visų laukia čigonų tautos likimas. Jūsų vaikai ir anūkai prakeiks ir jus, ir tėvus, ir žurnalistus.“
Apie Lietuvos valdžią: „Ar galima taip valdyti valstybę – ateina nemokšos, balsuoja už tokius, kad aš būdamas cecho pirmininku, nei vieno ministro net pamainos meistru nepriimčiau dirbti.“
Apie pažadus: „Jeigu ateičiau į valdžią, išvis pakeisčiau visą valstybės valdymo struktūrą. Pakeisčiau mokesčių sistemą, pakeisčiau, kad nereikėtų tiek klerkų prisodinti kabinetuose, bet, kad pirmiausia verslininkas susimokėtų mokesčius, nekištų į šešėlį savo pelno, liktų jam ir algoms sumokėti, ir gamybos plėtrai. Ne vien didinimas duoda rezultatą, kartais ir mažinimas suteikia naudos.“
Apie teisėsaugą: „Kai mane teisė, teismas man pasakė: „Teismas eina tartis“. Man kilo įtarimas, jeigu vienas sėdi kaip šaldytuvas už stalo, su kuo tariasi? Su lubomis, ar su „butelka“, ar su „bomžu“? Yra juk kiti žodžiai, pavyzdžiui, eina įsigilinti. Šitą reikia būtinai pakeisti, bet per tiek metų aš pirmas, kuris tai pastebėjau.“
Apie migrantus: „Nereikės nė metų Lietuvoje išgirsit „Alach Akabr“. Čia, išgirsite, pamatysite, sakysite, kad vėl Šustauskas buvo teisus.“
Apie santykius: „Tikras politikas turi būti kaip kunigas – nevedęs.“
Apie Anglijos karalienę: „Aš net Anglijos karalienę galėčiau nusipirkti, jei tik pinigų turėčiau.“
Apie moteris: „Pabendrauti reikia. Veidas – dar ne viskas. Būna, pakalbi penkis minutes ir jau matai, kad galvoj tuščia. Svarbu, kad siela graži būtų.“
Ubagų karalius, vaišinęs keptu jaučiu
V. Šustauskas aktyviai įstraukė į Atgimimo procesą, budėjo prie parlamento per tragiškus 1991-ųjų Sausio įvykius. Nuo pat nepriklausomybės pradžios jis aktyviai kritikavo valdžią dėl prastos socialinės politikos ir nepakankamo rūpesčio labiausiai skurstantiems.
1997 m. V. Šustauskas suorganizuoja „Ubagų žygį“. 45 žmonės pėsčiomis iš Kauno nužygiavo į Vilnių, kur prie jų prisijungė autobusais atvykę protestuotojai ir prie Seimo buvo surengtas mitingas.
2007 m., minėdamas „Ubagų žygio“ dešimtmetį, V. Šustauskas Kauno Rotušės aikštėje susirinkusius vaišino alumi ir vietoje keptu 400 kilogramų jaučiu. Kaip tuo metu skelbė žiniasklaida, į renginį V. Šustauskas tuomet atvyko visai neubagišku S klasės „Mercedes-Benz“ automobiliu.
1999 m. Vilniaus rotušėje surengtas pirmasis labdaringas Vienos pokylis, o šalia Rotušės aikštėje V. Šustauskas suorganizavo „ubagų balių“. Vėliau Vienos pokylis kelis metus neorganizuotas, kadangi jo rengėjai bijojo tolesnių V. Šustausko ir jo šalininkų provokacijų.
Protestai ir mitingai ir toliau buvo neatsiejama V. Šustausko gyvenimo dalis. Vėlesniais gyvenimo metais V. Šustauskas kartu su Algirdu Paleckiu protestuodavo prieš NATO ir Europos Sąjungą, ne kartą protestavo prieš „Baltic pride“ eitynes, prieš vienas iš jų buvo suimtas policijos pareigūnų.
2009 m. V. Šustauskas bandė pakartoti 1998 m. sėkmingai surengtą magistralės blokavimą, tačiau jam kelią užkirto policija. Tuo metu jis žurnalistams tvirtino neketinęs blokuoti greitkelio.
„Vežiau pensininkus į čiuožyklą, kad prieš mirtį dar pačiuožinėtų. Pinigų jie neturi, mažai valgo, tad yra lengvi ir gali čiuožinėti“, – tuomet ironizavo politikas.
Mušeika, siūlęs tvarką įvesti kalašnikovais
Į Kauno miesto tarybą V. Šustauskas pirmą kartą pateko 1998 m., o 2000 m. balandį tapo Kauno miesto meru. Visgi Laikinajai sostinei jis vadovavo tik iki tų pačių metų spalio.
V. Šustauskui sunkiai sekėsi organizuoti tarybos veiklą, o ir jo valdymo laikotarpis pažymėtas įdomiais sprendimais, pavyzdžiui, vėl leista rūkyti Laisvės alėjoje. Po kelerių metų jis prisipažino, kad būdamas meru smogė kolegai tarybos nariui.
„Aš jį įspėjau, kad baigtų šnekėti nesąmones, tas neklausė, tada atsistojau ir dėjau į dantis. Kiti tarybos nariai prieš mane neliudijo, todėl niekas nenubaudė“, – sakė V. Šustauskas.
Mero postą V. Šustauskas iškeitė į Seimo nario mandatą. Interneto platybėse vis dar skrajoja vaizdo įrašas, kaip politikas Seimo salėje nosimi „kutena“ mikrofoną, tačiau tai viena iš mažiausių nuodėmių, kurią dirbdamas parlamente padarė V. Šustauskas.
2001 m., duodamas interviu Švedijos televizijai, V. Šustauskas pasižymėjo antisemitiniais pareiškimais.
„Jei ne vokiečiai, tai gal būčiau žydams valęs batus Laisvės alėjoj. <...> Ne paslaptis, jeigu pasakyčiau, kad žydai valdo viso pasaulio kapitalą. O tie, kurie valdo, kurie turi tai, tikrai jiems proto per mažai. Jie žino pinigus“, – kalbėjo Seimo narys.
Tais pačiais metais V. Šustauskas tiesioginio eterio metu pareiškė: „Lietuvoje bus tvarka tik tada, kai sukalens kalašnikovai“. Taip jis priminė 1999 metų teroro išpuolį Armėnijoje, kai parlamento rūmuose teroristai nušovė Armėnijos premjerą, parlamento pirmininką ir dar 6 asmenis.
„Ir kas ryšis tą žingsnį daryti? Galbūt būsiu aš vienas tų. Juk prisiminkim Armėnijos seimą. Kitaip pradėjo dirbti, kada atėjo, vietoj nupylė kelis“, – kalbėjo tuometinis parlamentaras.
V. Šustauskas viešojoje erdvėje nereiškė daug pagarbos kolegoms. Viename interviu yra pasakęs, kad už daugelį Seimo narių protingesnis yra... jo asilas Richardas.
„Nesuprantu, kodėl daug kas asilus laiko kvailais padarais. Duok Dieve, kad visi Seimo nariai būtų tokie protingi, kaip mano Richardas“, – svarstė parlamentaras.
Dar būdamas Seimo nariu 2002 m. V. Šustauskas vėl dalyvavo savivaldos rinkimuose, tačiau tarybos nario mandato atsisakė. Visgi visiškai nuo Kauno reikalų buvęs miesto vadovas žadėjo neatsitraukti. Tuomet žurnalistus jis tikino, kad Seime įkurs spaudos agentūrą „VBS“ („Viena boba sakė“), kuri rinks informaciją apie situaciją laikinojoje sostinėje ir vėliau ją atiduos spaudai.
„Nereikės nė metų, Lietuvoje išgirsit „Alach Akabr“.
V. Šustauskas buvo ir aršus euroskeptikas. 2003 m. jis skelbėsi neisiąs balsuoti referendume dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą.
„Aš, kaip Laisvės sąjungos pirmininkas pareiškiu – gimiau laisvas ir mirsiu laisvas, nebalsuosiu už Europos Sąjungą ir niekada netapsiu vergu. <...> Vokiečiams, anglams, prancūzams reikalinga pigi mūsų darbo jėga. Graudu žiūrėti, kai aukštuosius mokslus išėję lietuviai slaugo, užpakalius jiems plauna už keletą grašių“, – tuomet piktinosi parlamentaras.
Po metų jis kalbėjo apie globalizacijos pavojus ir teigė, kad Lietuvos laukia Prūsijos likimas.
„Globalizacija mus praris. Kiti gal nori įsilieti į tą visumą. <...> Stalino konstitucijoje buvo numatytas išstojimo iš Sovietų Sąjungos mechanizmas, o pirmajame Europos Sąjungos Konstitucijos projekte išstojimo iš šios sąjungos nebuvo numatyta“, – aiškino V. Šustauskas.
2012 m. jis prognozavo euro ir visos Bendrijos žlugimą.
„Kai euro zona žlugs, tai nusitemps Lietuvą į tokią bedugnę, kad čia visi išsižiosim. Mes nemokėjome kurti savo valstybės, buvome įpratę prie Tarybų Sąjungos. Iš vienos sąjungos – į Europos Sąjungą kaip išsigelbėjimą. Bet niekada prancūzas ar vokietis nepadarys taip, kad Lietuva gyventų kaip inkstas taukuose, o vokietis sulinkęs dirbtų. Kiekviena Europos valstybė rūpinasi savo žmonėmis ir niekada nebus taip, kad mes pinigų maišais tapsime, vokiečiai ir prancūzai dirbs, kai mes bambas prieš saulę šildysime“, – žurnalistams teigė V. Šustauskas.
Globalizacijos pavojus V. Šustauskas matė ir 2017 m.
„Nereikės nė metų, Lietuvoje išgirsit „Alach Akabr“. Čia, išgirsite, pamatysite, sakysite, kad vėl Šustauskas buvo teisus“, – Seime surengtoje spaudos konferencijoje tuomet kalbėjo politikas.
Draugystė su Daktarais
Kurį laiką V. Šustauskas buvo siejamas ir su nusikalstamu pasauliu bei Daktarų grupuote. Seimo Etikos ir procedūrų komisija gavo VSD išslaptintų pokalbių telefonu įrašus, kuriuose V. Šustauskas aptaria įvairius reikalus su Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetu vadinamu Henriku Daktaru.
Kaip tuomet skelbė dienraštis „Respublika“, iš šių įrašų paaiškėjo, kad V. Šustauskas ne tik rūpinosi suimto H. Daktaro sūnaus Enriko reikalais, bet ir prašė H. Daktaro, kad šis pasakytų, kaip balsuoti kai kuriems Kauno miesto tarybos nariams, pavyzdžiui, „Kauno grūdų“ vadovui Tautvydui Barščiui.
V. Šustauskas itin rūpinosi suimto E. Daktaro likimu ir tam naudojosi Seimo nario mandatu. Saugumo įrašytuose pokalbiuose, kurių metu V. Šustauskas pats skambindavo H. Daktarui, Seimo narys informuoja apie prokuratūros ir saugumo atsakymus jam šiuo klausimu ir žada juos pats perduoti H. Daktarui.
Iš vieno pokalbio matyti, kad H. Daktaras nelikdavo skolingas V.Šustauskui. Parlamentaras, rūpindamasis balsavimo dėl Kauno autobusų ir troleibusų parko metinės ataskaitos taryboje rezultatais, prašė H. Daktaro, kad šis nurodytų, kaip šiuo klausimu balsuoti „Batviniui“. Iš pokalbio paaiškėjo, kad šia pravarde V. Šustauskas vadina T. Barštį.
Tačiau H. Daktaras nėra vienintelis nusikalstamo pasaulio atstovas, su kuriuo bendravo V. Šustauskas.
2003 metų gruodžio 31 dieną Alytaus pataisos namuose įvyko už žmogžudystę sunkinančiomis aplinkybėmis nuteisto Valentino Gorio ir „Laisvo laikraščio“ žurnalistės Giedrės Gardauskienės vestuvės, kurių liudininku buvo ir V. Šustauskas.
Paklaustas, kas jį sieja su V. Goriu, V. Šustauskas atsakė jau ne kartą žiniasklaidoje pasirodžiusia jo fraze: „Į durnus klausimus durniems žmonėms neatsakinėju.“
Avarija po vieno butelio alaus
2005 metų pavasarį V. Šustauskas, būdamas neblaivus, padarė avariją kelyje Vilnius-Klaipėda, ties Kretingos viaduku. Nauju automobiliu „Chrysler 300 C“ važiuodamas 60-metis V.Šustauskas nepasirinko saugaus greičio ir rėžėsi į ta pačia kryptimi priešais jį važiuojantį vilkiką „MAN“.
Po smūgio lengvasis automobilis kelis kartus vertėsi ir sustojo atsitrenkęs į apsauginę kelio tvorelę. Iš mašinos liko metalo laužo krūva, o V. Šustauskas atsipirko galvos ir kūno sumušimais. Pasak pareigūnų, jo gyvybę išgelbėjo išsiskleidusios oro pagalvės.
Po avarijos savo pasiaiškinime policijai jis teigė, kad vairavo išgėręs tik butelį šviesaus alaus. Tačiau iškart po avarijos paimto jo kraujo mėginio tyrimai parodė, kad vyro kraujyje buvo 3,34 promilės alkoholio.
V. Šustauskui dar teko sumokėti baudą už sukeltą avariją, atlyginti nuostolius dėl apgadintos vilkiko puspriekabės ir aplamdytos kelio tvorelės, į kurią rėžėsi mašina. Be to, jo laukė didelės skolos išperkamosios nuomos bendrovei, nes apie 115 tūkst. litų kainuojantis automobilis „Chrysler“ per avariją buvo visiškai sumaitotas.
Sudėtingi santykiai ir kaltinimai daugpatyste
Į žiniasklaidos dėmesį V. Šustauskas patekdavo ir dėl konfliktinių santykių su savo žmona. Policija ne kartą vyko į jų namus, kai Nijolė Šustauskienė kviesdavo pareigūnus dėl sutuoktinio smurto.
Kartą policija vyko į Seimo viešbutį. Į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams buvo pareikšta, kad konfliktas jau išspręstas. Žiniasklaidoje pasipylė pranešimai, kad V. Šustauskas sumušė savo žmoną ir laiko ją uždaręs Seimo viešbutyje. Kaip praneša Lietuvos radijas, prie V. Šustausko buto durų atvykę žurnalistai apie 15 minučių turėjo laukti, kol jiems buvo atidarytos durys. Jas atvėrusi Seimo nario žmona patvirtino, kad naktį tarp jos ir V. Šustausko buvo įsiliepsnojęs kivirčas, kurio metu V. Šustauskas bandė jai suduoti.
Žurnalistams Seimo nario žmona parodė ant jos rankų per konfliktą atsiradusias mėlynes ir pasakė, kad ją nuo įniršusio vyro apgynė šuo, kuris konfliktui įsiplieskus užpuolė V. Šustauską.
Pasak V. Šustausko, į jį žmona paleido peleninę, o paskui puolė su žirklėmis.
Paklausus, ar jis nemušė žmonos, parlamentaras atsakė: „Aš jau devyneri metai prie žmonos nekišu rankų“.
N. Šustauskienė vyrą kaltino ir daugpatyste. Ji teigė, kad V. Šustauskas net dešimt metų galėjo būti susituokęs su dviem moterimis.
Anot dienraščio „Lietuvos rytas“, su Ramute (Danute) Anele Ertmonaite V. Šustauskas oficialiai susituokė, nors nebuvo išsiskyręs su pirmąja savo žmona, Aldona Marija Pavilonyte. 1985-aisiais V. Šustauskas išsiskyrė su dviem žmonomis iš karto – balandžio 18-ąją su antrąja, o lapkričio 12-ąją su pirmąja.
Pats V. Šustauskas teigė, kad jo pirmoji žmona su juo išsiskyrė 1974-aisiais, jam kalint dabartinio Sankt Peterburgo kalėjime, ir nuo to laiko jis jos akyse nematęs. O ištuokos dokumentą V. Šustauskas sutvarkė vėliau.
N. Šustauskienė tuomet kreipėsi į advokatus, prašydama padėti kuo greičiau išskirti su vyru. Anot dienraščio, tai išgirdęs Seimo narys žadėjo primokėti žmonai, kad ši išvaduotų jį iš to pragaro.
Be to, V. Šustauskas žadėjo palikti visą turtą, nes ir iki šiol su buvusiomis sutuoktinėmis išsiskyrė, pasiėmęs tik drabužių.
V. Šustauskas teigė, kad išsiskyręs daugiau nebeves.
„Tikras politikas turi būti kaip kunigas – nevedęs“, – teigė politikas.
N. Šustauskienė skyrybų pareikalavo sužinojusi, kad jos vyras iki šiol neretai nakvoja savo antrosios žmonos namuose.
Studentas, taksistas, ubagas
Po Seimo V. Šustauskas spėjo ir studento duonos paragauti, kadangi mokėsi ir baigė Klaipėdos universitetą, ir taksistu padirbti, tiesa, dėl silpnos sveikatos vėliau šios karjeros atsisakė.
Kažkada prabangius automobilius vairavęs ir aukštus postus užėmęs V. Šustauskas vėliau pajuto ir ubago dalią. 2009 m. žiniasklaida skelbė, kad V. Šustauskas atsidūrė ant skurdo slenksčio ir domėjosi, kokiomis sąlygomis galėtų nemokamai maitintis savivaldybės ir „Caritas“ finansuojamoje varguolių valgykloje.
„Mano situacija labai liūdna. Jau keletą dienų aš esu beveik nevalgęs. Per mėnesį turiu pragyventi už 320 litų. Sveikata silpna, tenka nemažai pinigų pakloti vaistams, todėl maistui nelieka“, – tuomet skundėsi V. Šustauskas.
V. Šustauskas tuomet gaudavo 720 litų senatvės pensiją, bet 400 litų kas mėnesį jam tekdavo pakloti už 2005 m. avarijoje sudaužytą prabangų automobilį.
Buvęs Kauno meras ne kartą bandė vėl sugrįžti į politiką, paskutinį kartą 2019 m. Europos Parlamento rinkimuose, tačiau sėkmė V. Šustauskui nenusišypsodavo.
