Gyventojai iki gegužės antrosios taip pat turi suskubti paskirti savo gyventojų pajamų mokesčio dalį nevyriausybinėms organizacijoms, kurių dalis pasakoja, kad dėl vykstančio karo Ukrainoje, negauna tiek pinigų, kiek anksčiau.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Sostinės mokesčių inspekcijos skyriuje pats darbymetis. Mat gegužės antroji, paskutinė diena, kai žmonės gali pateikti metinę pajamų deklaraciją. Nors Valstybinė mokesčių inspekcija rekomenduoja dokumentus pildyti internetu, dalis gyventojų paskutinėmis dienomis fiziškai eina į inspekcijos padalinį.
Gyventojai taiga, kad jiems tai paprasčiau:
„Gyvai paprasčiau. Man gyvas pokalbis patinka, klausimai, atsakyti gyvai patinka.“
„Neišeina ir viskas. Vieną klaidą meta, kitą, geriau čia, pas specialistus.“
„Na, aš norėjau pasiaiškinti biškį, nes buvo praėjusiais metais, kad skolą jie turėjo pervesti, bet nepervedė.“
Pavėlavus gresia delspinigiai
Iki gegužės antrosios imtinai gyventojai turi ne tik deklaruoti pajamas, bet ir užpildyti turto deklaracijas, jei to reikalauja inspekcija.
„Politikai, valstybės tarnautojai, antstoliai, teisėjai ir asmenys turto deklaracijas turi pateikti“, – sako mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis.
Pasak mokesčių inspekcijos, šiemet gyventojai aktyvesni nei pernai. Jau daugiau nei milijonas trys šimtai tūkstančių žmonių pateikė pajamų deklaracijas. 2024 m. dokumentus privalo pateikti 850 tūkstančių žmonių, iš kurių 210 tūkstančių to dar nepadarė.
„Kiekvienais metais aktyvumas yra didesnis paskutinėmis dienomis, ypač paskutinę savaitę“, – kalba M. Endrijaitis.
Šiemet gyventojai, kurie nori susigrąžinti permokas, iki liepos 31 d. atgaus daugiau nei 300 milijonų eurų, kitiems teks primokėti 270 milijonų eurų.
Jei gyventojai, kuriems reikia deklaruoti pajamas, laiku nepateiks dokumentų, jiems vėliau mokės daugiau.
„Jei laiku yra nepateikiama, tai nuo kitos dienos po termino. Kitą dieną po termino skaičiuojami tie vadinami mokestiniai delspinigiai“, – teigia mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas.
Gali skirti gyventojų pajamų mokesčio dalį
Pernai deklaruoti pajamas pavėlavo apie 100 tūkstančių gyventojų. Mokesčių inspekcija primena, kad susidūrus su finansiniais sunkumais galima susitarti: arba atidėti mokėjimą, arba jį išdėstyti dalimis.
„Gyventojai, kurie turi finansinių sunkumų, turi galimybę kreiptis dėl tokio atidėjimo“, – tikina Martynas Endrijaitis.
Iki gegužės antrosios imtinai gyventojai ne tik turi užpildyti deklaracijas, bet ir gali skirti savo gyventojų pajamų mokesčio dalį. Pavyzdžiui, šunų prieglaudai. Paramos gavėjams ir meno kūrėjams galima skirti iki vieno ir 2 dešimtųjų procento GPM, politinėms partijoms iki šešių dešimtųjų procento, lygiai tiek pat profesinėms sąjungoms.
Pernai daugiausia paramos – beveik 2 milijonus eurų – žmonės skyrė „Blue Yellow“ viešajai įstaigai, kuri teikia pagalbą Ukrainai.
Nors dar neaišku, kiek pinigų inspekcija perves šiemet, panašu, kad tendencija išsilaikys ta pati.
„Aktyviausiai yra teikiama parama paramai Ukrainai, viešoji įstaiga „Mėlyna ir geltona“, – sako M. Endrijaitis.
Nukentėjo kitos organizacijos
Ir šiemet skirti pinigai keliaus tiesiai į fronto linijas.
„Mes žinom tiksliai, ko reikia. Nuo įvairių dronų, mes žinom iki smulkmenų tiesiog, kokių dronų reikia, kokiems tikslams. Dar kita tema yra antidronai“, – pasakoja „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas.
Tiesa, nevyriausybininkai pabrėžia, kad dėl išaugusios paramos Ukrainai, nukentėjo kito pobūdžio pagalbą gyventojams ar gyvūnams teikiančios organizacijos. Arba pinigų surenkama mažiau, arba jie nuvertėjo dėl anksčiau kainas išauginusios infliacijos.
„Jeigu mes lygintume paramą su pabrangimu Lietuvoje, kyla kainos vaistų, maisto, gyvūnų, ta parama auga neženkliai kainų kilimo prasme. Labai yra sunku, kai tu esi tas prašantis, yra be proto sunku prašyti, nes Lietuva yra maža šalis, prašytojų yra labai daug“, – komentuoja „Penktos kojos“ vadovė Agnė Volockytė.
„Pastaraisiais metais parama sumažėjo. Prasidėjus karui Ukrainoje, kurios padėjo Ukrainai ir ukrainiečiams, tikrai buvo pakilime ir natūralu, kad visuomenės buvo remiamos daugiau“, – tikina Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovė Milda Vibrantytė.
Daugiau žmonių turėtų skirti pajamas organizacijoms
Proga teikti paramą ir skirti dalį savo mokesčių organizacijoms pernai pasinaudojo daugiau nei pusė milijono gyventojų. Tie, kurie nepaskiria paramos, palieka pinigus valstybei. Jei daugiau šalies gyventojų pasinaudotų šia galimybe, dešimtys papildomų milijonų eurų nukeliautų į prieglaudas, paramos fondus, pagalbą teikiančias organizacijas. Pavyzdžiui, prieglaudai „Penkta koja“ skyle būtų lengviau pastatyti naujas patalpas ir dienos centrą.
„Su dabartinėmis kainomis būtų gražu įtilpti į 2 milijonus eurų, kas mums šiai dienai yra kosmosas“, – teigia „Penkto kojos“ vadovė Agnė.
„Aš esu kačiukų mylėtojas, matau, kad reikia ir kitų dalykų padaryti. Šiuo metu, deja, turim mąstyti apie savo saugumą“, – kalba „Blue/Yellow“ vadovas Jonas.
Pernai paramos gavėjams mokesčių inspekcija pervedė 29 milijonus eurų.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
