Įregistruotomis Pensijų kaupimo įstatymo pataisomis siūloma antros pakopos pensijos dalyviams suteikti galimybę gauti išmoką, jeigu jie patys ar jų šeimos nariai susirgtų sunkia liga, taip pat artimojo mirties atveju, nustačius neįgalumą ar netekus darbingumo, prireikus protezuoti dantis, taip pat ištikus stichinei nelaimei, netekus būsto, priklausančio nuosavybės teise, ir panašiais atvejais.
„Atėjo laikas ištaisyti akivaizdžią neteisybę. Siūlysime Seimo daugumai keisti požiūrį ir pagaliau leisti antros pakopos pensijų fondo dalyviams dalį ar visą sukauptą sumą gauti ir nesukakus senatvės pensijos amžiaus“, – sako įstatymo pataisas parengęs Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė socialdemokratė Orinta Leiputė akcentuoja pasiūlyme įvardytus sveikatos sutrikimo atvejus, kai žmogus galėtų pasinaudoti fonduose sukauptais pinigais.
„Tokios ligos kaip pirmo tipo cukrinis diabetas, miokardo infarktas, insultas, išsėtinė sklerozė, vėžys ir kitos gali pasibaigti asmens mirtimi ar neįgalumu, todėl turi būti užtikrinamas savalaikis ir tinkamas gydymas. Reabilitacija neįgalumo atveju, dantų protezavimas, pagaliau artimojo mirtis dažnai pareikalauja didelių finansinių resursų.
Antros pakopos pensijų fonde sukauptos lėšos galėtų palengvinti sunkiai pakeliamą finansinę naštą, jeigu žmogus galėtų pasinaudoti sukauptomis lėšomis dar nesukakęs senatvės pensijos amžiaus“, – pažymi O. Leiputė.
Socialdemokratai primena, kad jau anksčiau siūlė Seimui leisti gyventojams nutraukti dalyvavimą antros pakopos pensijų kaupimo fonduose ir, dar nesukakus pensinio amžiaus, pasiimti sukauptas lėšas vienkartine išmoka.
Siūloma, kad Pensijų kaupimo įstatymo pataisos įsigaliotų šių metų liepos 1 d.
ELTA jau skelbė, kad Konstitucinis teismas (KT) nusprendė, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų pažeidžia Konstituciją. Tuo metu, anot institucijos, skirtingų rūšių išmokos pagal sukaupto turto dydį nepažeidžia pagrindinio įstatymo.
KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.
KT nurodė, kad pensijų fonde sukaupto turto dydžių ir nuo jų priklausančios pensijų išmokų dydžio nustatymo pagrįstumas ir tikslingumas nėra konstitucinės kontrolės dalykas, nes nėra pagrindo teigti, jog tokiu teisiniu reguliavimu akivaizdžiai paneigtos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės.
KT nagrinėti Pensijų kaupimo įstatymo atitikimą Konstitucijai pateikė 39 Seimo opozicijos nariai.
Jie abejojo įstatymo konstitucingumu, nes jame nėra numatyta jokia galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo pensijų fonduose. Taip pat jie kėlė klausimą ar pensijų fondo dalyvio galimybė iki 12 mėn. sustabdyti dalyvavimą pensijų kaupime, pakeisti pensijų kaupimo bendrovę ar pensijų kaupimo fondą, atitinka asmens teisę disponuoti savo nuosavybe.
