G. Valytė teigia, kad prižiūrint augintinį karštų orų metu, pirmiausia, svarbu atsižvelgti į esančią oro temperatūrą ir įvertinti ar apskritai verta dalyvauti kokiose nors užsiėmimuose, veiklose ar ilgesniuose pasivaikščiojimuose su keturkoju.
„Esant didesnei oro temperatūrai – virš 25-27 laipsnių – tiek ir asfalto temperatūra, tiek ir saulės oro temperatūra kai kurių veislių šunims gali būti pakankamai pavojinga“, – įspėja veterinarė.
Žirmūnų veterinarijos klinikos gydytoja pasakoja, kad viena dažniausių šeimininkų daromų klaidų, esant karštam orui, yra ta, jog jie neatsižvelgia į asfalto temperatūrą, dėl kurios vėliau augintiniai gali susidurti su pėdučių traumomis.
Todėl pastebėjus, jog dieną temperatūra gali būti itin aukšta, įvairias veiklas ir pasivaikščiojimus veterinarė rekomenduoja planuoti anksti ryte arba vėlai vakare.
O jeigu planuojamos ilgesnės išvykos ir kartu su savimi ketinama pasiimti savo keturkojį augintinį, reikėtų apsiginkluoti ir papildomomis priemonėmis bei užtikrinti, kad gyvūnas suvartotų tinkamą kiekį vandens.
„Galima turėti vėsinančių kilimėlių, rasti tinkamą vietą šešėlyje bei stebėti pačio gyvūno savijautą ir kilus įtarimui, kad yra per karšta, pasišalinti iš vykdomos veiklos“, – aiškina G. Valytė.
Todėl šeimininkai turėtų išlikti sąmoningi ir individualiai įvertinti savo gyvūnų galimybes pagal jų charakterį ir sveikatos būklę.
Ji pabrėžia, kad karštas oras ypač pavojingas gyvūnams, turintiems širdies ar kraujotakos sutrikimų, todėl šiems augintiniams karštą dieną rekomenduojama likti namuose.
Termoreguliacija taip pat sunkesnė viršsvorį turintiems trumpasnukiams šunims, kurių kvėpavimas yra apsunkintas.
Normali gyvūno temperatūra siekia 38,5 laipsnius
G. Valytės teigimu, keturkojų šeimininkai dažnai nežino, kaip atpažinti, jog gyvūnas yra ant perkaitimo ribos ir jam reikalinga veterinaro pagalba.
„Pradžioje, prasideda intensyvus lekavimas ir kvėpavimas. Tai šitą dažniausiai visi supranta, nes gyvūnai negali prakaituoti ir jie atsivėsina tik tai lekavimo metu, tik nedidelis kiekis išprakaituojamas per pėdutes. Vėliau galima pastebėti ir elgesio pokyčių. Gyvūnas gali prarasti sąmonę, atrodyti pasimetęs erdvėje, blogai orientuotis, gulėti ant šono ir vengti judėti“, – dalinasi G. Valytė.
Veterinarė priduria, kad jei šeimininkai turi elektroninį termometrą, jie taip pat gali pamatuoti savo keturkojo temperatūrą.
„Normali gyvūno temperatūra turėtų būti 38,5 laipsniai. Jeigu mes jau turim 39 ir daugiau, reiškia gyvūnas yra perkaitęs ir reikėtų kuo greičiau gyvūną vėsinti ir kreiptis į veterinarijos gydytoją“, – sako ji.
Dažniausiai apdraudžia gydymo išlaidas
Norintys papildomai apsaugoti savo keturkojus augintinius, kai kurie žmonės taip pat apdraudžia savo gyvūnus. Pasak G. Valytės, šia paslauga pasinaudoja vis daugiau žmonių.
Veterinarė sako, kad gyvūno draudimas padeda šeimininkams apsisaugoti nuo įvairių neplanuotų situacijų, kurių metu gyvūnas gali nukentėti.
Todėl dažniausiai draudimą rekomenduojama įsigyti tiems šeimininkams, kurie kartu su savo gyvūnu gyvena aktyvesnį gyvenimo būdą.
Draudimo bendrovės „If“ vyriausioji žalų specialistė Elena Subelė teigia, kad jų draudimo bendrovėje šeimininkai apdrausti gali savo laikomas kates ir šunis.
Anot specialistės, didžiausią paklausą turi gydymo išlaidų draudimas, kai atlyginamos keturkojų gydymo išlaidos ligos ar traumos atveju.
O draudimo įmoka priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių – augintinio dydžio, amžiaus, veislės ir kitų gyvūno specifikų.
Beveik visais atvejais brangiau atsieina stambių augintinių draudimas, kadangi brangiau kainuoja ir jų gydymo išlaidos.
„Pavyzdžiui, jauno Maltos bišono paprasčiausias draudimo variantas (medicininių išlaidų draudimas iki 2 500 eurų išlaidoms padengti per metus) – 4,61 euro per mėnesį. Auksaspalvio retriverio draudimo įmoka tomis pačiomis sąlygomis siektų maždaug 10 eurų per mėnesį“, – pavyzdį pateikia E. Subelė.
Apdrausti galima įvairias aplinkybes
E. Sabelė pabrėžia, kad draudimo apsaugą galima įsigyti nepaisant to ar auginamas keturkojis yra veislinis ar ne. Be to, juos drausti galima nuo 2 mėnesių iki 8 metų amžiaus. Priklausomai nuo pasirinktų draudimo sąlygų, per metus padengiama nuo 2,5 tūkst. iki 10 tūkst. eurų gydymo išlaidų per metus.
„Žinoma, yra ir kitų aplinkybių, kurios gali sukelti finansinių nuostolių ir dėl kurių gyventojai renkasi augintinio draudimą. Draudimas ne tik atlygina gyvūnų gydymo išlaidas, bet ir kompensuoja keturkojų kitiems padarytą žalą, moka gyvybės draudimo išmokas, jei augintinis mirtų, dingtų, būtų pavogtas“, – apie įvairius gyvūnų draudimo paketus pasakoja E. Subelė.
Kompensacijos šunų ir kačių augintojai gali tikėtis ir tada, jei gyvūnas suserga ar patiria traumą ir reikalauja nedelsiant pradėti augintinio gydymą, prieš suplanuotą kelionę.
Tokiu atveju, šeimininkams suteikiamos kompensacijos už neatšaukiamus lėktuvo bilietus ir jų keitimą ar apmokėtą apgyvendinimą viešbutyje, ar automobilio nuomą. Šios kompensacijos gali siekti iki 700 eurų.
„Lietuviai su augintiniais mėgsta keliauti ne tik Lietuvoje, bet ir svetur, todėl galima pasirinkti ir draudimo apsaugos teritoriją – Lietuvoje, Baltijos šalyse ar Europos Sąjungoje. Draudimo apsauga suteikiama iki 30 d. nuo išvykimo iš Lietuvos dienos“, – sako E. Subelė.
Draudimo bendrovės „If“ duomenimis, pastaruoju metu gyvūnų draudimas išaugo 27 proc. Labiau keturkojus draudžia šunų šeimininkai, kurie savo augintinius apdraudžia tris kartus dažniau nei kačių augintojai.
„Žmonės dažniau draudžia šių veislių šunis: Labradoro retriverius, vokiečių aviganius, vengrų trumpaplaukius pointerius, samojedų šunis, Jorkšyro terjerus, taip pat mišrūnus. Dažniausiai draudžiamos katės yra britų trumpaplaukės, Meino meškėnai, škotų nulėpausės, Abisinijos katės, sfinksai ir mišrūnės“, – komentuoja E. Sabelė.
„If“ atstovės teigimu, 2023 metais dėl augintinių draudiminių nutikimų į bendrovę kreipėsi daugiau nei 3000 šeimininkų. Dažniausiai kreiptasi dėl įvairių keturkojų sveikatos sutrikimų – ūmaus kepenų nepakankamumo, apsinuodijimo, šlapimo takų uždegimo, infekcinių, virusinių ligų ir traumų.
Vidutiniškai gydymams išleista nuo 300 iki 600 eurų. Tiesa, kartais pasitaiko ir didesnių finansinių nuostolių.
„Pavyzdžiui, vienam apdraustam keturkojui patekus į eismo įvykį, teko atlikti kelias sudėtingas operacijas, kurios kainavo 800 eurų, tačiau išgelbėjo ir sveikatą, ir gyvybę. Kitas atvejis – suėdęs šokoladinių saldainių, airių seterių veislės šuo smarkiai sunegalavo ir jam reikėjo atlikti keletą gydymo procedūrų. Šeimininkams šios veterinarijos paslaugos kainavo 2 000 eurų“, – tvirtina E. Sabelė.
Pasak pašnekovės, padaugėjo ir atvejų, kai dėl augintinių nukenčia tretieji asmenys – dviratininkai, pėstieji ir mažesni šunys.
