„Telia“ atstovas spaudai Audriaus Stasiulaitis pasidalina istorija, kuomet klientui skambino nepažįstami žmonės iš lietuviškų telefono numerių siūlydami investuoti.
„Kalbėdavo dažniausiai rusiškai, naudodavo įvairių šalių numerius ir Lietuvos netgi galėjo naudotis. Jisai ir mandagiai, ir nemandagiai su jais užbaigdavo pokalbį, o po kurio laiko jam pradėjo skambinėti žmonės sakydami: „Praleidau jūsų skambutį“. O jis niekam iš tiesų neskambino“, – pridūręs, jog nėra tikras, ar tai ne sutapimas, pasakoja A. Stasiulaitis.
Jis tvirtina, jog tai nereiškia, kad numeris buvo pavogtas, greičiau – padirbtas. Tačiau įspėja, kad sunerimti nereikėtų, jei nebendraujama su pačiu sukčiumi.
Taigi, jo vertinimu, į tokius skambučius nereikia kreipti dėmesio, nors ir nemalonu jų sulaukti. Vis dėlto, jei numeris buvo padirbtas, tai galiausiai tie skambučiai sustos.
„Kaip patį faktą, kad jums kažkas skambino ar kad jūs skambinot kažkam tariamai, o jūs neskambinot, tai praeis, nes greičiausiai praėjo kažkokia banga su jūsų numeriu dėl kažkokios priežasties neaiškios. Čia nei praloši, nei išloši, čia gali būt ir tiesiog keistas chuliganizmas“, – sako pašnekovas.
Nors su lietuviais padirbtais numeriais susiekia sukčiai, praleidus skambutį dažnai žmogus perskambina nebe sukčiui, o tikrajam telefono numerio savininkui.
„Telefonas yra šiuo atveju kvailas, nes jam atvaizdavo tą numerį ir tada jau mechaniškai pas jį dega ekrane tas numeris, kuris yra padirbtas, bet kai jis pats perskambina, tada jau skambinama originaliam numerio turėtojui”“, – paminėjęs, kad sukčiams nemenka užduotis yra padirbti numerį, paaiškino jis.
Pataria būti atsargiems ir nesivelti į kalbas su nepažįstamais
Jo manymu, svarbiausia nesivelti į kalbas su pačiu sukčiumi, nes perskambinti į lietuvišką numerį paprastai nekainuoja, bet jau pradėjus pokalbį sukčius gali imtis įvairių priemonių išvilioti pinigus.
„Kai prasideda konstrukcija, kai jums kažką pasakoja, jau atkreipkit dėmesį, kad čia kažkas ne taip, jau reikia maksimalaus įtarumo.
Pasitarkit, jeigu kyla abejonių, su artimaisiais, pasiskambinkite [telekomunikacijų] operatoriams, kreipkitės į policiją, nes paprastai jau kelios akys, kelios ausys visada padės išvengt tokių dalykų“, – kaip išvengti apgavysčių telefonu, pataria „Telia“ atstovas spaudai.
Taigi, pasak jo, perskambinti nėra pavojinga, tačiau reikia budrumo, kad žmogus neužkibtų už sukčių kabliuko. Kai anksčiau žmonės sulaukdavo skambučių su prašymais pervesti pinigų, nes šeimos narys pakliuvo į avariją ar į policiją, tai ir dabar, pasak A. Stasiulaičio, yra begalės būdų, kaip bandoma žmones įtikinti atiduoti savo pinigus.
„Niekada neperskambinti, jei numeris yra nepažistamas ir Jūs nelaukiate skambučio. Jei jau atsiliepė sukčiai ir siūlo atgauti pinigus ar siuntą, ar uždirbti, niekada nemokėti už jokias paslaugas ir kartoti, kad uždarbiai jūsų nedomina.
Visada pagalvokite, jei jau taip pelninga, kodėl sukčiai patys iš to neuždirba. Niekada nesidalinti ir nevesti kortelės duomenų, juk svetimiems žmonėms nepatikėtumėte namų raktų“, – tv3.lt portalui siųstame komentare rašė jis.
Lietuvos policijos departamento prie VRM komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis tvirtina, kad duomenų apie būtent tokius atvejus, kai sukčiai padirba lietuvių numerius atskirai nerenka, bet sukčiavimo atvejų yra. Priduria ir tai, kad už išviliotas didesnes nei 150 eurų sumas sukčiams gresia baudžiamoji atsakomybė.
Skambina iš užsienio? Štai, ką reikia daryti
Pasak „Telia“ atstovo spaudai, jeigu matote, kad skambinama iš „egzotiškesnio” numerio ir šalia numerio netgi parašoma šalis, iš kurios skambinama, geriau neatsiliepti.
„Matome nežinomus skaičius ir rašo iš Kongo, nebent jūsų pusbrolis yra šiuo metu Konge ir galbūt iš taksofono skambina, bet šiaip nevertėtų reaguoti į tokį skambutį. Dažniausiai nei Zimbabvėse, nei Konguose mūsų pusbroliai nesilanko, tai tokius skambučius galima vadinti technologine sukčių ataka“, – pabrėžia A. Stasiulaitis.
Jo teigimu, jeigu atsiliepiama į tokį skambutį, už jį mokės pats skambintojas, todėl lietuviams atsiliepti nieko nekainuoja. Tačiau jeigu perskambinama tokiam numeriui, tada jau sąskaita už pokalbį kris ant perskambinančiojo pečių.
Vis dėlto skambinti į užsienį lietuviams nekainuoja daug, jeigu pokalbis vyksta trumpai. Pasak A. Stasiulaičio, paprastai už skambučius į užsienį lietuviai sumoka kelis eurus, taigi sukčiams iš to pasipelnyti įmanoma, bet tikrai nedaug. Taip pat jis patikina, kad žmonių baimės už skambučius į užsienį pakloti po 100 ir daugiau eurų, yra nepagrįstos, tokių didelių tarifų, jo teigimu, nėra.
„Sistema veikia taip, kai jie atlieka milijonus skambučių į skirtingas šalis, tarkim, kažkoks procentas žmonių atskambina ir tarptautiniai operatoriai turi tuos vadinamus sujungimo mokesčius. Tai mažą procentinę dalį nuo tų 2 eurų už skambutį gaus kažkoks Kongo operatorius, kuris dar mažesnę dalį tiems sukčiams atiduos.
Tam, kad jie gautų keliolika tūkstančių eurų, jiems reikia priskambint keliolika milijonų skambučių, tikintis, kad tie keli procentai atskambins ir jiems nukris kažkiek ten centų už kiekvieną skambutį“, – globalaus sukčiavimo būdo principą paaiškino jis.
Sukčiai apeina ir patobulintas sistemas
Tam, kad žmones apsaugotų nuo sukčių, pernai gruodį „Telia“ įdiegė automatinę padirbtų mobiliųjų numerių (angl. „spoofing“) blokavimo sistemą, kuri per parą blokuoja dešimtis tūkstančių iš užsienio ateinančių suklastotų mūsų tinklo numerių.
Tačiau sukčiai irgi nesnaudžią matydami, kad telekomunikacijos įmonės įsidiegė apsaugas, pradėjo klastoti numerius naudodami užsienio šalies kodą panašų į lietuviškus numerius, pavyzdžiui +46 8600 00 000 arba +46 0600 00 000.
„Telia“ atstovas spaudai teigia, kad RRT šių metų pradžioje patobulino teisinę bazę ir suteikė teisę operatoriams saugoti vartotojus filtruojant SMS, jei jos turi bandymo sukčiauti požymių. Šiuo metu ši paslauga dar neveikia, o yra diegimo stadijoje. Tačiau tikimasi, kad šiemet pavyks reikšmingai sumažinti ir sukčiavimui naudojamų SMS srautą.
Visgi, net ir pritaikius apsaugas skambučiams ar SMS, sukčiavimas ateityje neišnyks, o pereis į kitas sritis: e-pašą, „Facebook Messanger“, „WhatsApp“, žaidimų pokalbių platformas ir pan.