„Facebook“ grupėje „Butų nuoma Vilniuje be tarpininkų“ vaikinas pasidalino istorija, kaip susidūrė su sukčiais nuomos srityje.
Mokestis net neapžiūrėjus buto
Vaikinas pasakojo radęs gyvenamą vietą už prieinamą kainą, tačiau susisiekus su nuomotojais buto paieška įgavo kitą atspalvį.
„Ieškojau buto ir po poros pokalbių atsirado žmogus, kuris man pasakė, kad yra laisvas butas, bet problema tame, kad prieš jį apžiūrint, butą reiktų rezervuoti“, – pasakojo vaikinas.
Apžiūrėti buto vaikinui, nepersiuntus rezervacijos sumos, leista nebuvo.
„Tai yra pati populiariausia apgavystė butų nuomos rinkoje, kadangi yra sukuriama istorija, kad savininkas arba išvažiavęs iš šalies, arba buto paklausa yra labai didelė, todėl reiktų jį „rezervuoti“, – teigė buto nuomai ieškotojas.
Pinigus prašo pervesti į svetimą sąskaitą
Tokiais atvejais dažniausiai yra atsiunčiama sąskaita, kuri priklauso žmonai arba draugei, kad nebūtų aišku, kas iš tikrųjų tuos pinigus gauna.
„Žmonės nusiunčia tą rezervaciją ir „savininkai“ tiesiog pradingsta. Viskas lyg ir paprasta ir iš dalies tai suprasti nebūtų sunku, bet kai susidaro žmonėms situacija, kada kraustytis reikia kuo greičiau, kartais būna ir papuoli“, – pasakojo vaikinas.
Rezervacijos mokestis taip pat nėra pati mažiausia suma. Vaikino paprašė 150 eurų.
„Pačiose svetainėse dažniausiai yra rašoma, kad neapžiūrėjus buto pinigų siųsti negalima, bet į tai kartais žmonės dėmesio neatkreipia ir nusiunčia tą taip vadinamą rezervaciją“, – pasakojo vaikinas.
Pareiškus, kad siųsti pinigų buto neapžiūrėjus neketinama, kadangi nesi tikras, ar tikrai butą žadi nuomotis, savininkai įtikinėjo.
„Jeigu sakai, kad dar nesi apsisprendęs, tuomet tas žmogus bando tave truputį paspausti, kad butas yra tobulas, tvarkingas, pigus. Dažniausiai tokie skelbimai būna suklastoti. Nuotraukos vogtos iš kito miesto buto skelbimų, kvadratūra ir kaina parašytos tokios, kad negalėtum pasakyti ne“, – teigė vaikinas.
Apie tokius sukčiavimo atvejus girdi ir butų nuomos agentai.
„Apsimesdami nuomotojais asmenys susiranda nuotraukų, įsideda, sukuria istoriją ir pasiprašo mokesčio. Pats esu girdėjęs apie tokius atvejus“, – teigė nekilnojamo turto brokeris, norėjęs likti anonimu.
Reikėtų perklausti ir dėl tarpininkavimo mokesčio
Nuomojantis būstą sukčiavimo atvejų pasitaiko ir į pagalbą pasitelkiant brokerius.
„Tai yra daugiau etikos klausimas, bet pasitaiko, kad brokeriai prašo tarpininkavimo mokesčio iš pačių nuomininkų. Situacija kaip ir žinoma visiems, tačiau yra tokių, kurie ją naudojasi.
Tai reiškia, kad brokeris neima pinigų iš paslaugos užsakovo, asmens, kuris nori išnuomoti savo turtą, bet ima tarpininkavimo mokestį iš nuomininkų. Brokeris sutinka teikti paslaugą nemokamai klientui, bet savo atlyginimą siekia gauti iš kitus. Daugeliui brokerių tokia praktika nepatinka, nes iškraipo pačią rinką“, – teigė nekilnojamo turto brokerė Vilma Urbutė.
Susidūrus su tokiu brokeriu nuomininkui tenka sumokėti ne tik nuomą ir užstatą, bet ir tarpininkavimo mokestį, kurio būti neturėtų.
„Tu ateini išsinuomoti butą ir susimoki už paslaugą kaip jos gavėjas, nors turėtų mokėti paslaugos pirkėjas. Aš kaip brokerė pasirašau tarpininkavimo sutartį ir mes sutariame, kiek klientas man turi sumokėti už tai, kad aš išnuomosiu jo butą. Tas, kas nuomoja, turi susimokėti brokeriui už perkamą paslaugą ir jo darbą“, – pasakojo V. Urbutė.
Brokerės teigimu tokia praktika taip plačiai paplitusi, kad patys nuomininkai nustemba išgirdę, kad nereikės mokėti tarpininkavimo mokesčio.
„Visada reikėtų paklausti, kokiu pagrindu yra prašomas tarpininkavimo mokestis“, – teigė V. Urbutė.
Policija neveda atskirų duomenų apie tokio pobūdžio sukčiavimą, tačiau teigia, kad bendroje statistikoje jų pasitaiko.
