Bylos duomenimis, vyras 2022 m. gruodžio 29 d. apie 22 val., bute įsivėlė į žodinį konfliktą su sugyventine I. M.
Tada paėmęs nuo stalo lėkštę, jis tyčia ją metė į šalia ant lovos sėdėjusią nukentėjusiąją, kuriai pataikė į dešinės pusės antakio sritį. Tada paėmęs antrą lėkštę nuo stalo, iš kurios valgė nukentėjusioji, jis tyčia sviedė ją nukentėjusiajai į veidą.
Tokiais savo veiksmais smurtautojas moteriai padarė poodines kraujosruvas ir nubrozdinimus veide ir kakle, kas buvo įvertinta nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Supyko, nes nenorėjo valgyti
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino iš dalies. Parodė, kad kaltinime nurodytą dieną buvo su I. M. svečiuose, po to abu nuėjo pas sugyventinę į namus, jis prigulė pamiegoti. Jie abu esą buvo neblaivūs.
Anot vyro, tada I. M. pradėjo jį žadinti, prašė, kad jis pavalgytų, o jis valgyti nenorėjo. Todėl jis metė lėkštę į sieną ir su lėkšte užkabino moterį.
Tikino, kad viskas nutiko netyčia. Esą jokio žodinio konflikto nebuvo. Tuo metu jie buvo kambaryje, jis gulėjo ant lovos prie lango, o I. M. buvo prisėdusi kampe ant tos pačios lovos. Jis metė dvi lėkštes, su kuria lėkšte užkabino I. M. – nežino. Su kaltinime nurodytais I. M. sužalojimais sutinka. Po įvykio išėjo namo, nes norėjo pailsėti.
Teisiamajame posėdyje po pertraukos parodė, kad jį priėmė į darbą. Pridūrė, kad išgeria alkoholio 1-2 kartus per savaitę.
Nukentėjusiosios atsiprašė. Jų santykiai yra draugiški. Įvykis greičiausiai įvyko dėl alkoholio, kai jie blaivūs – tokių dalykų nenutinka. Sutinka gydytis nuo priklausomybės alkoholiui.
Gal buvo per mažai maisto
Teisme nukentėjusioji pasakojo, kad kaltinamasis yra jos buvęs sugyventinis. Kaltinime nurodytą dieną ji su Vaidu V. svečiuose nebuvo, jis pas ją atėjo vakare girtas ir paprašė leisti pernakvoti.
Ji tuo metu buvo blaivi, įleido jį į namus, kad mama nematytų. Vyras atėjęs paprašė pašildyti valgyti. Ji pašildė. Tuomet jam kažkas užėjo, skrido lėkštės. Ji pasakė sugyventiniui, kad jis eitų miegoti. Ji nenorėjo konflikto, nes nenorėjo jaudinti mamos.
Tada Vaidas V. užmigo, o ji paskambino draugei ir paklausė, ar ji gali pas ją ateiti pasišnekėti. Ji pas draugę pasėdėjo pusvalandį, išgėrė alkoholio, išėjo namo.
Namuose Vaidas V. pamatė, kad ji turi butelį alaus, ir alų išpylė pro langą. Prasidėjo žodinis konfliktas dėl to, kur ji buvo išėjusi.
Atsakydama į klausimus moteris pasakojo, kad kai Vaidas V. paprašė valgyti, ji pašildė maistą (gal per mažai) ir jam kažkas nepatiko. Jie abu sėdėjo vienas šalia kito ant lovos (ji arčiau sienos prie pagalvės), maistą ji padėjo priešais ant staliuko, kartu pradėjo valgyti.
Ji suprato, kad sugyventinis lėkštę metė į ją, nes tai ne pirmas kartas, kai jis kelia ranką. Abi lėkštės į ją pataikė. Jai iš karto iššoko didelis guzas, skaudėjo, akis buvo mėlyna, iš antakio bėgo kraujas.
Lėkščių šukės mėtėsi visur. Iki šio konflikto jie abu draugavo pusantrų metų, o santykiai tęsiasi ir toliau. Moteris teigė, kad sugyventinis lėkštes metė tyčia.
Vis dėlto, civilinio ieškinio reikšti moteris nenorėjo. Anot jos, nėra prasmės. Ji prašė, kad vyras liktų nenubaustas, nes nenori gadinti jam gyvenimo. Nukentėjusioji pridūrė, kad ji visą laiką bijo sugyventinio, kai šis būna girtas. Ji neseniai buvo ligoninėje, nes vyras sužalojo jai pirštą.
O prieš savaitę ji važiavo autobusu į barą, tai pamatęs Vaidas V. per visą autobusą ją ištempė į lauką. Vyras taip pat atima jos telefoną, slepia, neatiduoda, neleidžia niekam skambinti.
Teismo verdiktas
Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė Vaidą V. pripažinti kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui.
Jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Tačiau bausmės vykdymą nuspręsta atidėti 1,5 metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros.
Nuteistajam paskirtos šios pareigos: gydytis priklausomybę alkoholiui, pradėti dirbti/tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje, per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
