Vilnietė Audronė į Antakalnio poliklinikos odontologo kėdę sėdasi po mėnesio pertraukos. Tačiau neslepia – anksčiau vizito teko laukti ir dar ilgiau:
„Paprastai jau eina žmogus, nes jau turi kažkokių bėdų. Nu dvi savaitės nieko. Bet jau mėnuo tai jau daug, jau kažkas darosi."
Anksčiau Audronė lankėsi privačiame kabinete ir skirtumą tarp jo ir valdiškos įstaigos sako jaučianti:
„Ten ilgiau viską daro, kruopščiau. Čia taip greitai."
Poliklinikos vadovybė nesistebi. Čia, kaip ir kitose valdiškose gydymo įstaigose vienam pacientui odontologas gali skirti vos dvidešimt minučių. Toks ministro įsakymas. O ir eilės nutįsta po kelis mėnesius dėl to, kad trūksta ir gydytojų, ir kabinetų. Odontologų rūmai antrina, kad eilės ilgėja ir dėl to, kad valstybė vieno paciento gydymui skiria katino ašaras. Suaugusiajam – apie trylika eurų, vaikui – šešiolika eurų per metus.
„Valstybė neturi pinigų, lyg daro nemokamai, o rezultatas, kad žmogus gauna paslaugų už dvylika eurų. Ir gydymo įstaiga tikrai valstybinė nesuinteresuota, kad ateitų visi. Nes jeigu ateitų visi, čia būtų krachas iš karto. Žmonės matydami, kad eilės didžiulės, jie tiesiog ir neeina į valstybines įstaigas", – kalbėjo odontologų rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus.
Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė skaičiuoja, kad poliklinikų odontologų duris dažniausiai varsto arba vaikai, arba senjorai. Tad nėra poreikio skirti daugiau pinigų, nei yra paklausa. O ir skirti esą nėra iš kur.
„Tik kas penktas suaugęs gyventojas apsilanko dėl odontologinės pagalbos. Kitaip sakant septyniolika procentų, vadinasi visi kiti, už kuriuos gydymo įstaiga gavo pinigėlius, jie neapsilankė. Tuo pačiu ir vaikų atžvilgiu. Vaikai lankosi, aišku, daug dažniau nei suaugusieji asmenys. Tai yra apie 59 procentus. Taigi gydymo įstaiga gauna pinigėlius už gyventojus solidarumo principu. Tas, kuris kreipiasi, to gydymas ir apmokamas."
Per metus valstybinėms įstaigoms odontologų paslaugoms iš šalies biudžeto skiriama per trisdešimt aštuonis milijonus eurų. Tačiau tie, kas nenori laukti eilėse ir renkasi mokamas paslaugas privačiose klinikose, valstybės jiems skirtų 13 arba 16 eurų čia atsiskaitant panaudoti negali. Jų likę pinigai ir gelbėja laukiančiuosius dantų gydymo valdiškose poliklinikose.
„Tie nepanaudoti pinigai, mes juos panaudojam pirkdami medicinos priemones. Perkame geresnes plombas… ten tikrai geros kokybės plombos ir visa įranga", – sakė poliklinikos atstovė Rūta Radzevičiūtė.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tik gūžčioja pečiais. Esą pinigų yra tiek kiek yra, ir daugiau jų nebus. Tad ir eilių poliklinikose sutrumpinti bent jau kol kas nepavyks:
„Kiek mes tų pinigų biudžete turim, tiek mes jų galim išdalinti ir tiek galim finansuoti. Nežinau, ar tai būtų labai teisinga perimti iš kitos kokios eilutės, kas tai bebūtų, ar tai būtų vaistai, ar paslaugos, ar atlyginimai. Ir staiga mesti labai didelę sumą į odontologiją."
Tačiau čia pat A. Veryga priduria, esą svarstoma, kaip pakeisti pačią sistemą. Seimui esą pateiktas svarstyti odonotologų licencijavimo klausimus. Tai, tikimai, padėtų sustabdyti intensyvų privačių kabinetų kūrimąsi ir pritrauktų daugiau specialistų į valdiškas įstaigas. Odontologų rūmai abejoja, ar taip pavyks bent iš dalies išspręsti problemą. Pasak jų, reikėtų leisti pinigams keliauti iš valdiškų įstaigų į privačias, tačiau ministras tokios galimybės nemato.
