Bendradarbiaujant su tarptautiniu tiriamosios žurnalistikos centru OCCRP, „Sienai“ pavyko gauti dokumentus, siejančius J.Pinskų su garsiąja byla, kuri „Šviniaus“ pravardės besikratančiam A.Pukeliui kainavo vieną iš jo teistumų. Tai, ką J.Pinskus garsiai neigė nacionalinėje spaudoje, dabar įrodyta jo paties parašu.
„Sienai“ susisiekus su J.Pinskumi, politikas ir vėl neigė turėjęs verslo santykių su vienu šios istorijos herojumi. Išgirdęs, kad turime tai patvirtinančius dokumentus, politikas tikino, esą verslas gal ir buvo, bet veiklos nevykdė. Kiek vėliau politikas prisiminė, esą verslas Anglijoje buvo skirtas baldų prekybai.
Pinigus siejo su kontrabanda
Keletą metų besitęsusi A.Pukelio ir Vokietijos teisėsaugos epopėja prasidėjo 2000 m. lapkričio pabaigoje. Žinomas tauragiškis su dviem bendrakeleiviais buvo sulaikytas sustabdžius automobilį ir jame radus solidžią sumą grynųjų pinigų. Tuomet žiniasklaidoje cirkuliavo viena pagrindinė versija – grynieji uždirbti iš Didžiojoje Britanijoje parduotos cigarečių kontrabandos.
Su A.Pukeliu garsiojoje kelionėje dalyvavo dar du veikėjai – Gintas Jagėla, pravarde „Barklis“, ir tauragiškis Egidijus Kura. Prie pastarosios pavardės dar ne kartą sugrįšime.
Keletą metų trukusi neaiškios kilmės pinigų epopėja išmarginta veiksmo filmo vertais epizodais. Vienas jų – dokumentų klastojimas su ugnies prieskoniu. Bandant pagrįsti Vokietijoje sulaikytų grynųjų kilmę, buvo suklastotos Lietuvos muitinės deklaracijos. Kaip skelbė žiniasklaida, Lietuvos pareigūnams aiškinantis šias aplinkybes, Lazdijų muitinėje kilo gaisras – kaip tik tame kabinete, kur buvo saugomi deklaracijų registravimo žurnalai.
A.Pukelis šioje istorijoje užsidirbo teistumą. Kaip pabrėžia jis pats – ne už kontrabandą, o už bandymus pinigų kilmę pagrįsti suklastotais dokumentais. Apie tai žinomas tauragiškis pasakojo visai neseniai, „Laisvės TV“ tiesioginiame eteryje duodamas interviu Andriui Tapinui.
Anot žinomo tauragiškio, Vokietijos pareigūnams užkliuvę pinigai priklausė „amžinatilsį advokatui“. „Jis buvo paprašęs man šituos pinigus... žinot, vis tiek, kada tokia pinigų suma yra – aš, kaip stiprus žmogus fiziškai, kaip buvo paprašęs, iš vienos vietos paimti ir į kitą vietą pervežti šituos pinigus“, – pasakojo A.Pukelis.
Verslininkas pripažino klastojęs dokumentus, siekdamas atgauti konfiskuotą sumą, tačiau kategoriškai neigė, kad tai buvo pajamos iš kontrabandos.
„Čia ir atsirando tokie galbūt menkaverčiai nusikaltimai ir teistumai – kada tu, kaip žmogus, jausdamas atsakomybę, bandai kažką tai dar padaryti, atgauti pinigus... šituos dalykus. Ir nesigauna – ir gauni per tai teistumą“, – kalbėjo A.Pukelis.
Pasak jo, lygtinė laisvės atėmimo bausmė skirta ne dėl kontrabandos pinigų, o dėl to, kad „advokatas nesugebėjo paaiškinti, iš kur šitie pinigai yra“.
Komentuodamas Vokietijos pareigūnų versiją dėl kontrabandos, A.Tapino pašnekovas pareiškė, esą „jie daug ten metų sapaliojo (...) ir galų gale finišas buvo tai, kad jie patys pasiėmė šituos pinigus ir šita byla užsidarė“.
Tauragiškio įmonės Anglijoje – pinigų legalizavimui?
Garsiosios bylos duomenys sunkiai pasiekiami, tačiau „Sienai“ pavyko gauti Vokietijos muitinės pareigūno liudijimą, kuriame detalizuojami ne tik įtarimai dėl kontrabandos, bet ir A.Pukelio bendrakeleivio E.Kuros vaidmuo galimai nusikalstamose schemose.
„Egidijus Kura dažnai lydėdavo kontrabandą pervežančią transporto priemonę savo lengvuoju automobiliu ir pranešdavo, ar viskas pavyko. Maždaug 270.000 svarų sterlingų, kurie buvo konfiskuoti prie Erfurto, yra pajamos iš cigarečių kontrabandos į Angliją. Man yra žinoma, kad Pukelis kartu su Kura šiuos pinigus gavo Antverpene iš Anglijos pirkėjų“, – teigiama pareigūno apklausos protokole.
Vokietijos muitininkas pateikė ir dar vieną svarbią aplinkybę – esą E.Kura „Anglijoje turi dvi firmas, per kurias yra vykdomi atsiskaitymai“.
Politikas neigė verslo ryšius
Labai panašus Vokietijos pareigūno liudijimas 2005 m. buvo publikuotas „Lietuvos ryte“. Savo pavardės neatskleisti prašęs Vokietijos muitininkas teigė, esą tyrėjų akiratyje buvo ne tik A.Pukelis ir E.Kura, bet ir Seimo narys Jonas Pinskus, tuo metu atstovavęs Darbo partijai.
„Buvo duomenų, kad šis vyriškis kartu su E.Kura bandė Anglijoje įsteigti dvi firmas ir galėjo būti susijęs su konfiskuotų pinigų perdavimu A.Pukeliui ir E.Kurai“, – „Lietuvos rytui“ teigė pareigūnas.
Tuomet J.Pinskus neišsižadėjo pažįstantis E.Kurą, bet patikino bendrų verslų Anglijoje nevystęs: „Aš iš tiesų pažįstu E.Kurą, ypač jo žmoną – laidos „Be tabu“ vedėją Ramunę. Bet tai nereiškia, kad aš su jais vykdžiau kokius nors nusikaltimus“.
Komentuodamas informaciją apie savo ir E.Kuros bendrą veiklą Anglijoje, J.Pinskus buvo kategoriškas: „Tai visiškas absurdas ir prasimanymai. Tegul jie pateikia dokumentus“. Jie dokumentų nepateikė. Pateikiame mes.
Įrodymas su autografu
2001 m. kovą, praėjus vos keliems mėnesiams po nesėkmingo A.Pukelio ir E.Kuros pasivažinėjimo Vokietijos keliais, Jungtinėje Karalystėje įregistruota bendrovė „Aquity UK Limited“. Įmonė įsteigta Birmingemo priemiesčiuose, niekuo neišsiskiriančiame name.
Jokių lietuviškų pėdsakų šioje įmonėje iš pradžių nebuvo, kol 2001 m. liepos 2 d. įmonės vadovais buvo įregistruoti du lietuviai – Egidijus Kura ir Jonas Pinskus. Paskyrimas į vadovaujančias pareigas patvirtintas jų abiejų parašais.
Kokią veiklą vykdė J.Pinskaus ir E.Kuros vadovaujama įmonė, iš dokumentų pasakyti sunku. Pagal įstatus, ji galėjo verstis kone bet kuo – nuo prekybos iki operacijų su nekilnojamuoju turtu ar net kelių tiesimo. Įmonės galutiniai savininkai iš dokumentų taip pat nežinomi. „Aquity UK“ buvo valdoma per kitą Jungtinės Karalystės bendrovę, naudojamą įvairių verslų steigimui.
Tebevykstant tarptautiniam teisėsaugos tyrimui dėl Vokietijoje konfiskuotų pinigų, „Aquity UK“ Jungtinės Karalystės registrui nepateikė jokių dokumentų, detalizuojančių įmonės veiklos pobūdį ar gaunamas pajamas. 2002 m. pabaigoje įmonei išsiųstas oficialus įspėjimas, kad ji bus išregistruota, nes nerodo ekonominės veiklos požymių.
Panašu, kad įmonės vadovams įspėjimas įspūdžio nepadarė. Būtent dėl minėtų priežasčių „Aquity UK“ buvo išregistruota 2003 m. kovą – dveji metai po įsteigimo, tebevadovaujant J.Pinskui ir E.Kurai.
Nuo neigimo iki baldų prekybos
Pats J.Pinskus iš pradžių negalėjo prisiminti turėjęs verslo interesų su E.Kura, juo labiau, bendrai valdytos įmonės.
„Ne, niekada <...> Net neprisimenu tokios įmonės“, – tikino J.Pinskus, paklaustas apie bendrus verslus su E.Kura. Politikas taip pat paneigė ir bendros įmonės egzistavimą.
Tik vėliau, paaiškinus, kad gavome dokumentus, rodančius jo ir E.Kuros vadovavimą „Aquity UK“, parlamentaras prisiminė, kad galbūt ir galėjo steigti įmone kartu, tačiau jokios veiklos ji nevykdė.
„Aš beveik 100 procentų galėčiau užgarantuoti, kad ten nebuvo nei vienas euras, arba nei vienas svaras, šitoje įmonėje... ar kažkas daroma. Nes iš tikrųjų, jeigu kažkokia veikla būtų daroma, tikrai prisiminčiau“, – tikino J.Pinskus.
Bet netrukus politikas vis dėlto kai ką prisiminė.
„Barklis (...). pasiūlė Kurai. Kurai ta idėja irgi patiko. Ir mes vieną partiją (...) išsiuntėm. Jie prabuvo parduotuvės sandėly labaiilgą laiką, taip ir neparsidavė. Taip ir žstrigo mūsų visas tas biznis, taip ir pasiliko. Po to parsivežti tuos baldus atgal buvo brangiau negu palikt“, – komentavo J.Pinskus.
Santykius su Egidijumi Kura Seimo narys įvardijo kaip to laikmečio būtinybę.
„Kai ieškai kažkokio tai verslo [nišos], kabiniesi už bet ko. O tuo metu iš tikrųjų aplinka tokia buvo, kad be tokio plauko žmonių... kaip ir – jeigu darai verslą, tai vis tiek su jais susiduri. Suprantat, tokie laikai, kad bet kokiu atveju turi kažkaip išgyvent“, – kalbėjo politikas.
J.Pinskus taip pat atsiuntė baldų, kokiais esą bandė prekiauti su E.Kura, nuotraukas. Politikas teigė pats tebeturintis tokius baldus savo namuose. Su E.Kura „Sienai“ susisiekti nepavyko.
A.Pukelis ryšių su politiku nesikrato
Tauragiškis A.Pukelis neneigia seniai pažįstantis J.Pinskų. 2008 metais kandidatuodamas į Seimą, politikas deklaravo suteikęs paskolą su A.Pukeliu susijusiai įmonei „Stolex Valda“. Pats „Šviniaus“ pravardės besikratantis verslininkas taip pat neneigia seniai pažįstantis J.Pinskų.
„Šiuo metu nebendraujam“, – interviu A.Tapinui teigė A.Pukelis, pridurdamas, kad santykiai su J.Pinskumi buvo „dalykiški“, bet bendro verslo santykių esą nebuvo.
Už pagalbą dėkojame vlogeriui Skirmantui Malinauskui bei OCCRP ID komandai. Andriui Tapinui ir „Laisvės TV“ dėkojame už filmuotą medžiagą.
Tyrimas iš dalies finansuojamas Aktyvių piliečių fondo lėšomis, pagal VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centras ir Lietuvos žurnalistų sąjungos projektą „Operacija „Caras“: antras etapas“. Video produkcija finansuojama Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšomis.
