Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Anglijos banke Londone esančiose saugyklose iš viso yra apie 400 tūkst. aukso luitų, o jų bendra vertė apie 400 mlrd. eurų. Šiose saugyklose savo auksą saugo ir Lietuva. Mūsų valstybė ten laiko beveik 6 tonas aukso, tai – 466 luitai. Ir nors jų vertė siekia daugiau nei 450 mln. eurų, tai tik nedidelė dalis viso valstybės turimo rezervo, mat jis viršija 7 mlrd. eurų.
Kai Gitanas Nausėda pareiškė, kad ieškant keliolikos milijardų gynybai, galima atsigręžti į turimas atsargas, Lietuvos bankas suskubo išplatinti pranešimą, kad jų taip lengvai naudoti negalime.
Vizitas – išskirtinis
Todėl ilgai netrukus, Lietuvos banko vadovas buvo pakviestas į prezidentūrą. Laukdamas šalies vadovo, Gediminas Šimkus prisipažino, kad tokio vizito pas prezidentą dar neturėjo.
„Dar taip man nebuvo... – Ar nesijaučiate iškviestas „ant kilimo“ pas prezidentą? – Pradėsiu nuo to, kad aš su prezidentu turiu reguliarų darbinį kontaktą. Ir aš tikrai nesijaučiau iškviestas „ant kilimo“, nes šitoje salėje yra keli žmonės liudininkai, kad aš jau kurį laiką prašiausi būti iškviestas „ant kilimo“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
G. Nausėda prieš tampant prezidentu, ilgus metus dirbo banko ekonomistu. Tad dabar aktyviai dalyvauja pinigų gynybai paieškose.
„Reikėtų šią diskusiją plėtoti tokiame kontekste, kaip ekonomikos augimas. Ir tų rezervų, kuriuos turime, panaudojimas. Rezervų, aš čia kalbu ne tik oficialių, bet apskritai rezervų, plačiąja prasme, panaudojimas ekonomikai skatinti“, – siūlė prezidentas.
G. Šimkus aiškino, kad valstybė savo turimo rezervo naudoti negali.
„Taip, pagal ES stojimo sutartį, straipsnis 123: Lietuvos bankas, kaip ir bet kuris kitas euro sistemos bankas negali tiesiogiai finansuoti valstybės funkcijų“, – pabrėžė jis.
„Labai svarbu yra žinoti, kad ir centrinio banko nepriklausomumas, ir fiskaliniai dalykai, viskas yra ES sutartyje. Visų straipsnių reikia laikytis, bet lygiai taip pat reikia ieškoti ir lankstumo juose, visose srityse“, – kalbėjo Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Siūlo keisti įstatymus
Prezidentūra siūlys keisti įstatymus, kad Lietuvos bankas pervestų didesnes pelno įmokas.
„To rezultate Lietuvos bankas galėtų pervesti papildomai didesnes lėšas į valstybės biudžetą“, – kalbėjo Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.
„Kai mes kalbame, kiek Lietuvos bankas uždirba, aš dabar tikslių skaičių neturiu, bet praėjusiais metais buvo virš 20 milijonų, dar ankstesniais metais buvo 0“, – tikino G. Šimkus.
Bet idėjų prezidentas turi ir daugiau. Viena jų – panaudoti gyventojų sąskaitose turimus pinigus. Jų iš viso lietuviai turi apie 24 mlrd. eurų.
„Gyventojas šalia savo einamųjų sąskaitų komerciniame banke atidaro papildomą taupomąją sąskaitą, už kurią jam būtų mokamos palūkanos, ir žmogus jau matytų, kad šios lėšos nukeliaus į nacionalinį plėtros banką, gaus papildomas palūkanas, kurių dabar bankai nemoka už einamąsias sąskaitas“, – paaiškino V. Augustinavičius.
Šiuo metu lietuvių pinigais einamosiose sąskaitose naudojasi bankai. Jie tuos pinigus investuoja užsienyje, uždirba procentus, bet gyventojams palūkanų nemoka. Tad prezidento mintis – tuos pinigus, kaip paskolas naudoti Lietuvos viduje. Gyventojai gautų palūkanas, o savus pinigus galėtų pasiimti kada tik panorėję, nebūtų jokių terminų, kaip dabar su indėliais. Toks modelis jau egzistuoja Prancūzijoje.
„Jos galėtų būti paskolinamos ILTEI, o ILTĖ investuotų į Lietuvos ekonomiką, gynybos pramonę, infrastruktūros projektus, tokiu būdu suveiktų vidaus resursais paskatintas ekonomikos augimas“, – teigė V. Augustinavičius.
ILTE – tai nacionalinis plėtros bankas, kurio akcininkė Lietuvos valstybė. Bankas save pristato kaip partnerę valstybei įgyvendinti strateginius tikslus, o klientams – jų veiklos planus ir vystyti naujas idėjas.
Tiesa, nežinia, ar tai patiks privatiems bankams, kurie dabartinėje situacijoje uždirba šimtus milijonų eurų pelno kasmet. Gali nepatikti ir kita prezidento idėja. Jis nori, kad privatūs pensijų fondai Lietuvoje investuotų bent trečdalį viso savo portfelio. Nes dabar čia investuoja tik apie 10 procentų. Lietuvos bankas taip pat turi siūlymą dėl pensijų fondų.
„Valstybės skatinamosios paramos antrosioms pakopoms atsisakymas – 300 milijonų eurų per metus. Per 6 – beveik 2. Viskas yra prioritetų klausimas“, – tvirtino G. Šimkus.
Tikisi gauti iš Briuselio
Lietuvos bankas siūlo peržiūrėti ir lengvatas, jos taip pat valstybei kainuoja milijardus eurų. Tačiau kol kas socialdemokratai tyli. Finansų ministras net pareiškė, kad neverta dabar aiškinti mokesčių mokėtojams, iš kur ir kaip bus paimti reikalingi pinigai.
„Aš dabar tikrai nevardinsiu, nes reikia gerai padirbėti. – Bet ar skolinimas didžiausia dalis galėtų būti? – Tikrai nevardinsiu šaltinių, nes dar... beprasmiška tą daryti“, – išsisukinėjo finansų ministras Rimantas Šadžius.
Socialdemokratai kol kas kalba tik apie tai, kad tikisi pinigų gauti iš Briuselio.
„Tas neskamba labai solidžiai, iš tikrųjų, nes niekas neskaičiuoja, kokie pinigai galbūt kada nors atsiras ES, kuriuos jau dabar galėtum įdėti į planus, nes kol kas ES jokių sprendimų dėl kokio nors gynybos fondo nėra priimta“, – dėstė Europos gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius.
Tiesa, Briuselyje tokio fondo atsiradimas svarstomas. Tačiau sprendimų nėra, o dėl jų turi sutarti šalių vadovai.
„Lietuva tame gali suvaidinti svarbų vaidmenį, bet reikia aktyviai kovoti, kad toks fondas būtų įkurtas, o ne jau dabar šiek tiek juokingai tą fondą pradėti dalintis, nors tokio nėra“, – pabrėžė A. Kubilius.
Prezidento komanda laikosi požiūrio, kad visos siūlomos priemonės įsigalios nebent tik po kelių metų, todėl iki tol Lietuvai reikiamus pinigus reikėtų skolintis.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
