Savanoriaudama ligoninėje ji pripažįsta, kad vis mažiau laiko lieka sau, todėl ir įvairūs apmąstymai dažniausiai susiję su kitais dalykais.
„Pastaruoju metu raudonosiose covid – 19 zonose praleidžiu daugiau laiko nei skaitydama knygas, ką darydavau kasdien. Tad ir pamąstymai paskutiniu metu ne literatūriniai. Norisi pasidalinti mintimis apie gyvenimo kontastus ir nuviliančius bei erzinančius dalykus“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo Indrė Šadvilaitė.
Ji dalijasi istorijomis iš ligoninės sugretindama jas su gyvenimu už ligoninės sienų. Anot moters, kai kam šiuo metu negalioja nei karantinas, nei įstatymai.
„Šiandien reanimacijos palatoje maitinau žmogų. Apstatytas aparatais, vamzdelių begalybė iš visų pusių, suvalgo tris šaukštus sriubos, akys ašaroja, dūsta, darom pertrauką. Ir taip pietaujam. Maitinamas žmogus guli prieš langą, o aš laukdama, kol jis pailsės pro jį žiūriu į labai gražiai prisnigtą parkelį. Ten ateina pora merginų ir palūkuriuoja, tada prisijungia dar keli jaunuoliai ir iškeliauja visi kartu savu keliu. Toks gyvenimas koronos metu – vieniems sunki būklė, o kitiems negalioja nei karantinas, nei įstatymai...
Ir man šiandien labai labai pikta dėl tų lepūnėliškų kasdienių skundų ir komentarų po pop žiniatinklių įrašais, kad reikia nutraukti karantiną, kad reikia atidaryti kelius tarp miestų (ir leisti žmonėms išžudyti ar bent jau iškankinti savo tėvus ir senelius!!!). Labai daug sunkios būklės ligonių atsidūrė ligoninėse, atrodytų, labai nekaltai: aplankė artimieji arba jie juos, nepasisaugojo viešose vietose. Ne tokia ir maža dalis mūsų visuomenės yra toje rizikos grupėje, todėl man tiesiog nesuprantama, kodėl žmonės be jokių skrupulų vien dėl savo malonumo yra pasiryžę pažeidinėti karantiną ir rizikuoti kitų sveikatomis
Tokios draugų grupelės, kur labai didelė tikimybė pasidalinti virusu, po to sau ramiausiai išsivaikšto ir dalina jį viešose ir privačiose vietose. Taip, jie patys nėra rizikos grupėje, gal persirgs lengvai ar be simptomų, todėl uraaaa – varykim visur, apvažinėkim kelius, nes mums gal nieko nebus... O kitiems? Kaip kiti, kuriems tą virusą gali perduoti?“, – rašo ji.
I. Šadvilaitė pakankamai griežtai kritikuoja ir tą visuomenės grupę, kuri prieštarauja karantino suvaržymams, naujosios valdžios sprendimams.
„Kuriami visokie memai apie Šimonytę, nes ajajaj žmonės nebegali išvykti už miesto, prie ežeriuko, pas močiutę ar mamą – sugadinti savaitgaliai. Kad tik nenumirtume dėl to... Jei žmonės, kurie atnešė virusą savo artimiesiems, pamatytų, kaip jie kankinasi... Aš sunkiai ištverčiau žinojimą, kad tai padariau savo artimiems. Širinskienė į eterį svaigsta, kad „kvailų“ įstatymų galima nesilaikyti. Mano nuomone, Seimo narys turėtų būti išpirdolintas lauk už tokius viešus įstatymų diskreditavimus... Žodžio „gėda“ jau per maža. Žiniasklaida vardan populiarumo bet ką padarys, net tokiu metu... Kokios antraštės pasirodo su straipsniais apie po skiepų sergančius medikus... Tiesiogiai kišama žmonėms į galvas, kad skiepas gali susargdinti virusu, pataikaujama krūvoms besikoliojančių komentatorių bandant atreipti dėmesį, pakiršinti, surinkti dar daugiau reakcijų. Tokiu metu. Portalų, kurie puikiausiai žino informacijos/dezinformacijos galią... Žodžio „gėda“ irgi maža.
Ir tas susipriešinimas dėl skiepijimosi... Dievaži. Staiga mokslo ekspertais tapo net tie, kurie gyvenime jokiais su mokslu susijusiais dalykais net nepasidomėdavo. Nepatikimi skiepai jiems tie, kuriuos sukūrė aukščiausio lygio pasaulio mokslininkai... Neištirta, pavojinga, nežinomi ilgalaikiai šalutiniai poveikiai... Aš galiu suprasti, kai skiepų vengia tikri sveikuoliai, kurie sveikai maitinasi, palaiko fizinį aktyvumą, geria vandenį, būna gryname ore ir tai jų gyvenimo būdas, jie nuolat stiprina tą savo imunitetą. Bet kai „neištirta“ rėkia visai kitokie žmonės, man labai juokinga. Šiaip tai jau labai seniai ištirta, kokią žalą organizmui daro rūkymas, alkoholis, cukrus, kancerogenai ir t.t., tačiau labai nemažai parūkančių, gramuką padarančių ir tiesiog skaniai pavalgančių žmonių dėl to nesijaudina, o sujudo dėl pasaulinės reikšmės vakcinos, kurią patvirtino medicinos ekspertai. Būtų juokinga, jei ne tokio idiotizmo pasekmės.
Šiuo metu žmonėms tereikia mažiau „užsiciklinti“ su aš, aš, aš, man, man, man, aš noriu, man reikia... Negi net didžiausios mūsų laikmečio sveikatos krizės akivaizdoje negalima pagalvoti ne tik apie savo malonumus, bet ir apie kito, nors ir nepažįstamo, žmogaus sveikatą bei gyvybę? Esu tikra, kad įmanoma, tik reikia mažiau dejuoti, labiau pasistengti. Na ateis gi ta šviesesnė diena, padarykim, kad ja pasidžiaugti galėtų kuo daugiau žmonių“, – rašo moteris.
