Dalis Lietuvos universitetų labdara užsiimančioms organizacijoms pasiūlė pagalbą. Studentams, kurie turi atlikti universitetinę praktiką, siūloma įvairių darboviečių alternatyva – savanorystė labdaros organizacijose.
Labdara užsiimančios organizacijos pripažįsta, kad nors karantino laikotarpiu darbo padaugėjo, į pagalbą savanoriai jungiasi dar aktyviau.
„Karantino laikotarpiu savanorių skaičius nesumažėjo, o priešingai – padidėjo, tačiau „Maisto banke“ dėl susidariusios situacijos padidėjo ir darbų apimtys, stipriai kito dalis kasdienių procesų, todėl ir savanorių poreikis ženkliai išaugo“, – tikina „Maisto banko“ komunikacijos vadovė Miglė Petronytė.
Lietuvos „Caritas“, humanitarinę pagalbą vargstantiems teikianti organizacija, taip pat aiškina, kad savanorių pajėgos per karantiną nesumažėjo. Tiesa, viena socialinė grupė nuo savanorystės šiek tiek nutolo, tačiau šią spragą užpildė nauji savanoriai.
„Iš vienos pusės – pernai metų patirtis pandemijos akivaizdoje dalį žmonių pristabdė nuo aktyvios savanoriškos veiklos. Ta dalis žmonių buvo vyresnio amžiaus žmonės, pirmojo karantino metu iš karto patekę į rizikos grupę, kuriems buvo rekomenduojama neiti iš namų, pristabdyti aktyvų socialinį gyvenimą, saugoti save ir kitus. Iš kitos pusės – pandemija ir karantino suvaržymai padrąsino išeiti į savanoriškos veiklos patirtį tuos žmones, kurie iki tol nepažinojo savanoriškos veiklos“, – pasakoja Lietuvos „Caritas“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė.
Labdaros organizacijų atstovai tikina, kad nors universitetai ir sudarė sąlygas studentams praktikos laiką skirti savanorystei, ryškaus tokių savanorių skaičiaus augimo nepastebima. Daugiau savanoriauja moksleiviai ir jaunos šeimos.
„Moksleiviai, kaip ir įprasta tokiu metų laiku, ateina savanoriauti norėdami atsiskaityti už mokyklose privalomas socialines valandas. Natūralu, kad daugiau savanoriauja jaunesni žmonės, jie rečiau priklauso rizikos grupėms. Pastebime, kad kiek dažniau padėti nori jaunos poros ar šeimos, rodančios pavyzdį savo vaikams“, – pasakoja M. Petronytė.
Visgi, nors ryškus savanoriauti norinčių studentų skaičiaus augimas nepastebimas, organizacijos vis tiek reguliariai sulaukia pagalbos iš akademinės bendruomenės.
„Išaugusio bendravimo su ugdymo įstaigomis nepastebime, bendradarbiavimas vyksta tolygiai – koks buvo iki pandemijos, toks yra ir dabar. <...> Manome, kad savanorystės tema tampa vis aktualesnė vis jaunesniame amžiuje, kadangi sulaukiame užklausų iš moksleivių, norinčių atlikti socialines valandas, studentai renkasi Caritas organizaciją praktikoms atlikti ir panašiai“, – aiškino D. Bukeikaitė.
Žmonių aukojimo įpročius koreguoja prastovos, tačiau tendencijos nekinta
„Maisto banko“ atstovė pastebi, kad karantinas koreguoja žmonių aukojimo įpročius. Tai – dėl neaiškios ateities darbo vietose:
„Pasklidus žiniai apie pirmąsias prastovas, užsidarinėjančias įmones ir kitą pandemijos padarytą žalą jutome ir aukojimų sumažėjimą, tuomet į pagalbą stojo verslo įmonės. Nors situacija buvo labai sudėtinga, sugebėjome 2020 metus užbaigti sėkmingai – nesumažinę savo veiklų. Kaip aukojimo situacija atrodys 2021 metais kol kas dar sunku prognozuoti.“
Nepaisant to, „Caritas“ generalinė sekretorė kalba, kad tendencijos vis tiek teigiamos – lietuviai vis dalijasi vis aktyviau:
„Pastebimos tendencijos, kad lietuviai aukoja vis labiau. Dalinimosi kultūra mūsų visuomenėje stiprėja, didėja pilietinis įsitraukimas į įvairias visuomenines iniciatyvas. Tuo pačiu su tuo aktyvesniu noru aukoti kyla ir reiklesnis žvilgsnis į visas organizacijas, kad jos kalbėtų apie savo darbus ir, jeigu yra reikalinga pagalba, parama, nuolat kviestų padėti ir prisidėti.“
