Kriminalinės policijos biuras, vadovaujant prokuratūrai, atlieka tyrimą, kuriame advokatai Giedrius Danėlius, Valdas Rakauskas ir Dainius Baronas įtariami neteisėtu poveikiu STT vadovybei ir tyrėjai. Tyrimo metu sulaikytas buvo ir bendrovės „Solis Tribus“ akcininkas Antanas Petrošius, jam G. Danėlius atstovauja STT tyrime dėl Nacionalinio kraujo centro.
Įtarimai G. Danėliui yra susiję su jo ketinimais panaudoti kompromituojančią informaciją apie STT kriminalinės žvalgybos pareigūną Renatą Martišių. Įtarimuose teigiama, kad kompromituojančią medžiagą STT tyrėjai Vilijai Kerbelienei parodęs G. Danėlius jai pasakė, kad „turimą medžiagą panaudos teisminio bylos nagrinėjimo metu“, jei nebus nutrauktas ikiteisminis tyrimas A. Petrošiaus atžvilgiu.
Pats advokatas neigia šantažavęs Ž. Bartkų ir tvirtino, kad STT savo veiksmais „pasitarnavo perpaskirstant tam tikrą rinką – iš vieno verslininko perduoti kitam“, t.y. tuo buvo suinteresuotas Latvijos verslininkas Aleksandras Cesas. Poveikiu STT įtariami advokatai teigė, kad susirašinėjimus iš paties STT pareigūno R. Martišiaus gavo verslininkas A. Petrošius.
Seimo nariai išsikvietė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovą Ž. Bartkų pasiaiškinti dėl šio rezonansinio tyrimo.
Po advokatų sulaikymo, spaudos konferencijos metu, paviešintos advokatų pavardes ir jiems pareikšti kaltinimai. Seimo nariai teiravosi, ar tokiu būdu STT siekė kažkokių politinių ar viešųjų ryšių tikslų. Politikai domėjosi, ar nebuvo pažeisti įstatymai, atskleidžiant ikiteisminio tyrimo informaciją ir asmens duomenis.
Ž. Bartkus teigė, kad klausimas susijęs su ikiteisminiu tyrimu, kurį atlieka kriminalinės policijos biuras ir generalinė prokuratūra, o STT jokių veiksmų tyrime neatlieka.
„Dėl šios priežasties į konkrečius klausimus, susijusius su šiuo tyrimu, neturiu galimybės“, – tikino STT vadas.
Advokatas G.Danėlius žiniasklaidai kiek anksčiau teigė, kad vasario 19 d. STT tyrėjai V. Kerbėdienei, buvo pateikęs informaciją apie galimus neteisėtus STT darbuotojų Renato Martišiaus ir Roberto Žilinsko veiksmus.
Pasak Ž. Bartkaus, po susitikimo V. Kerbedienė informavo STT vadovybę apie susitikimo aplinkybes ir turinį. Ž. Bartkaus teigimu, susitikimo metu advokatas tyrėjai atskleidė, kad turi STT darbuotojų susirašinėjimo informaciją, tačiau jokių detalių neatskleidė.
Tą pačią dieną buvo pradėtas vidinis informacijos patikrinimas, kurio metu tikrinta, kaip STT darbuotojų susirašinėjimas galėjo patekti pas G. Danėlių.
Ši informacija, anot Ž. Bartkaus, buvo perduota ir prokuratūrai, kuri pradėjo tyrimą, dėl galimo bandymo paveikti STT pareigūnus. Ž. Bartkaus teigimu, R. Martišius ir R. Žilinskas, nematant tam pagrindo, nuo pareigų nėra nušalinti.
Ž. Bartkus tikino, kad STT tyrėjai anksčiau nebendravo su Latvijos verslininku A. Cesu ir neturėjo su juo ryšių. STT vadovo teigimu, patikrinimo metu nustatyta, kad R. Martišius Latvijos verslininką matė tik vieną kartą – apklausos Latvijoje metu.
Seimo nariai teiravosi, ar Ž. Bartkus žino, kad R. Žilinskas, anot politikų, „įnikęs į azartinius lošimus“.
„Patvirtinu, kad tokių duomenų neturime“, – teigė STT vadas.
Ž. Bartkus tikisi, kad bus atsakyta į klausimą, kaip STT pareigūnų susirašinėjimas pateko į G. Danėliaus rankas.
„Tiek tarnyba, tiek aš asmeniškai neigiamai vertinu šią situaciją. <...> Joks STT pareigūnas, net ir veikdamas privačiai, negali atsidurti situacijoje, <...> kurioje kiltų bent menkiausia regimybė, kad jis, kaip STT pareigūnas, elgėsi nesąžiningai, šališkai ar savanaudiškai“, – sakė STT vadas.
Portalas 15min.lt balandžio pabaigoje paviešino STT agento R. Martišiaus susirašinėjimą su STT Vilniaus valdybos viršininko pavaduotoju R. Žilinsku. Būtent šis susirašinėjimas ir pateko į advokato G. Danėliaus rankas.
Iš susirašinėjimo matyti, kad R. Martišiui pavesta spręsti bendrovės „Barta“ problemas dėl imigrantų įdarbinimo ir jis dėl to prašo socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės pagalbos.
Nacionalinio kraujo centro byloje padėjimu piktnaudžiauti įtariamas verslininkas A. Petrošius, o buvusi Nacionalinio kraujo centro vadovė Joana Bikulčienė įtariama piktnaudžiavimu.
J. Bikulčienė po įtarimų korupcija 2018 metų balandį pasitraukė iš Nacionalinio kraujo centro vadovės pareigų.
Įtariama, kad ji su bendrininkais siekė užvaldyti ir monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą Lietuvoje, taip pat kraujo preparatų tiekimą Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoms eliminuojant užsienio konkurentus. Pati J. Bikulčienė šiuos įtarimus neigė.
