STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė pasakojo, kad atliko 23 atsitiktinai atrinktų savivaldybių teisės aktų antikorupcinį vertinimą.
Skirtumai dėl skiriamų tarybų nariams kompensuojamų lėšų – įspūdingas. Pavyzdžiui, Plungės rajono savivaldybėje tarybos narys gauna 43 eurus per mėnesį, o Kauno mieste – 1 072 eurus.
„Įdomu, kad mums nepavyko rasti šių lėšų ryšio nei su savivaldybės dydžiu, nei su ekonomine padėtimi savivaldybėse. Dalis rytų Lietuvos savivaldybių, kurios, deja, nepasižymi labai gera ekonomine padėtimi, patenka į mažiausio darbo užmokesčio dešimtuką pagal vidutinį darbo užmokestį, tačiau išlaidos yra prie didesnių“, – teigė R. Kaziliūnaitė.
Ji pastebėjo, kad iki naujo Vietos savivaldos įstatymo įsigaliojimo kompensuotinų veiklų sąrašas buvo baigtinis, bet tarybos nariai jį laisvai interpretuodavo. Nuo šių balandžio 1 d. veiklų sąrašas tampa nebaigtiniu, tad pačios savivaldybės gali nuspręsti, ką kompensuoja.
R. Kaziliūnaitė sakė, kad blogąja prasme STT dėmesį patraukė kuro išlaidos, kada pilamas kuras degalinėse, kurios yra toli nuo savivaldybės, kurioje asmuo užima tarybos nario pareigas. Taip pat, kuras pilamas skirtinguose miestuose mažu laiko skirtumu, kas rodo, kad tuo pačiu metu tarybos narys negalėjo būti dviejose skirtingose vietose.
„Problema yra ta, kad nėra galimybės sieti, kiek kokybiškai yra atliekama tarybos nario funkcija, ar asmuo dalyvauja visuose posėdžiuose, ar dalies jų vengia. Nėra viešinimo pareigų, nėra duomenų apie pagrįstumą tų [lėšų].
Kuomet Lietuvos radijas atliko apklausą visuomenės, kokias ji mato geriausias priemones šios situacijos suvaldymo, tai, gyventojų nuomone, geriausia yra ne griežtas baudimas, o tų išlaidų viešinimas, detalus dokumentų pateikimas. Yra signalas, kad mūsų visuomenė yra tiems dalykams pribrendusi“, – dėstė STT atstovė.
R. Kaziliūnaitė teigė, kad STT atkreipė dėmesį ir į tarybos narių atlyginimą už darbą tarybos posėdžiuose ir komitetuose.
„Savivaldybėse praktika labai įvairi. Dažnai patys nariai apskaito savo darbo laiką. Pasigendame duomenų apie pagrįstumą, kiek buvo dirbta, nedirbta, galimybės mažinti išmokas tiems, kurie dažnai praleidžia susitikimus ir posėdžius“, – sakė R. Kaziliūnaitė.
STT pastebėjo, kad savivaldybių kontrolieriai galėtų dirbti regioniniu principu, vienos savivaldybės kontrolierius galėtų audituoti kitą savivaldybę, kadangi buvo pastebėta, kad savivaldybių kontrolieriai labai priklausomi nuo savo rajono ar miesto valdžios.
Visuomenininkas Andrius Tapinas praėjusią savaitę pranešė, kad prieš tapdama švietimo ministre ir dirbdama Kauno miesto savivaldybėje, J. Šiugždinienė 2019–2020 metais paėmė 13,8 tūkst. eurų išmokų. Jis teigė abejojantis, ar šie pinigai buvo panaudoti skaidriai.
A. Tapinas iki šiol paviešino daugiau atvejų dėl galimo savivaldybių tarybų narių manipuliavimo išmokomis už darbą, susijusį su savivaldybės tarybos nario veikla.
Teisėsauga jau yra pradėjusi ikiteisminius tyrimus dėl galbūt pažeisto viešojo intereso skiriant išmokas tarybos nariams Pagėgių, Šilutės, Neringos, Kauno miesto ir rajono, Šiaulių miesto, Tauragės rajono ir Vilniaus miesto savivaldybėse.
Pagal Vietos savivaldos įstatymą, savivaldybių tarybų nariai atlyginimo negauna, tačiau jiems atlyginama už darbo laiką, kai jie eina savivaldybės tarybos nario pareigas.
Taip pat savivaldybės tarybos nariui gali būti skiriama išmoka apmokėti su veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos ir kitoms išlaidoms Ji gali būti skiriama kas mėnesį ir už ją turi būti atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius.
Kiekviena savivaldybė atskirai patvirtina reglamentą, kuriame numato tokios išmokos dydį, atsiskaitymo tvarką ir tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinį sąrašą.
Tapinas sureagavo į Šiugždinienės pateiktas ataskaitas: „Come on, Jurgita“
Apie tai jis trečiadienio vakarą parašė savo „Facebook“ paskyroje.
„Ministrė Jurgita Šiugždinienė pagaliau pateikė savo išmokų ataskaitas ir mes turbūt gyvename paraleliniuose pasauliuose, jeigu jai atrodo, kad su jomis viskas gerai ir skaidru.
Imu vieną ketvirtį. 2020 II ketvirtis – karantinas, visa Lietuva uždaryta.
Ministrė įrašo vieną eilutę: 1100 eurų transportas, paslaugos.
Tai reiškia, kad mes turime tiesiog tikėti, kad ji iš tikrųjų neišvažiuodama iš Kauno ir vykdydama tarybos nario funkcijas per ketvirtį nuvažiavo 12 000 kilometrų.
Arba 4000 kilometrų per mėnesį. Grubiai 200 kilometrų per darbo dieną. Per karantiną, kai tarybos posėdžiai vyko nuotoliu ir susitikimai su rinkėjais nebuvo galimi. Be patvirtinančių čekių. Tiesiog įrašiusi ranka.
Gal remontavosi labai daug? Nežinosim, nes nėra jokio pagrindimo“, – rašo jis.
Antra eilutė – 1108 eurai per ketvirtį kanceliarijos priemonės ir ryšio priemonės. Visuomenininkas kelia klausimą, kas buvo pirkta po beveik 400 eurų per mėnesį.
„Nežinosim, nes čekių nėra“, – pastebi A. Tapinas.
„O ministrė sukasi mėgindama paslėpti karantininius skaičius ir kažkaip išvesti vidurkius, sakydama – pirkau kompiuterį, planšetę, telefoną, spausdintuvą. Kur, už kiek – nieko nežinosim.
Telefonas ir internetas po 80 eurų per mėnesį. Tokių kainų šiais laikais nebūna, čia dar kažkas turi būti paslėpta. Nesužinosim - nes ministrė čekių neturi.
Ir apskritai pilantis kurą sąžiningai tokių apvalių sumų negali būti - ministrė jas greičiausiai įrašė „iš galvos“, kad sutaptų maksimali gauta išmoka. Per ketvirtį 2458.92 euro.
Maksimali leistina suma 2020 II ketvirtį Kaune yra 815.16, 815.16 ir 828.6. Tiek ėmė visi tarybos nariai. Bendra suma: 2458.92
Koks sutapimas!
Ir dar net nesugebama įrašyti teisingos datos ataskaitoje, nes birželio 31 neegzistuoja. Taip pat kito ketvirčio ataskaitoje neegzistuoja rugsėjo 31 - bet būsimajai švietimo ir mokslo ministrei neatrodo problema teikti tokiais ataskaitas.
2020 III ketvirtį transportui išleidžiama tokia pati apvali suma - 1100 eurų. Tiesiog įrašyta, kad sutaptų skaičiai.
Dar vienas stebuklas: 2019 III ketvirčio (liepos–rugsėjo) ataskaita, kuri datuota birželio 28 dieną. Ministrė atsiskaito į ateitį. Come on, Jurgita“, – rašo A. Tapinas.
Jis taip pat primena, kad tarybos reglamentas aiškiai teigia – Tarybos narys asmeniškai atsako už išlaidų ataskaitoje pateiktų duomenų tikslumą ir pagrįstumą.
„Tai kaip ministrė gali asmeniškai atsakyti už tikslumą, kai ji nieko nežino, jokių dokumentų neturi, išsivedinėja vidurkius ir tikrai negalės pasakyti - kaip įmanoma per karantiną išvažinėti 4000 kilometrų per mėnesį būnant tik Kaune ir vykdant tarybos nario funkcijas, kurioms karantino metu nereikia transporto.
Ir kaip nutinka, kad kiekvieną ketvirtį transporto išlaidos yra vienodos, bet visi skaičiai susiveda taip, kad be čekių ir jokių dokumentų įsisavintas 100% maksimumą kauniečių lėšų.
Tai yra košmariškas apskaitos vedimas ir joks padorus politikas neturėjo dalyvauti tokioje aferoje. Nes čia klausimų ministrei (ir visiems kitiems Kauno tarybos nariams įskaitant visus Matijošaičius) tikrai turės ne tik prokurorai ir STT, kuriems bus parašyti pareiškimai, bet ir VMI.
Ingrida Šimonytė, ar tikrai toliau ginsite ministrę?“ – klausia jis.
„Audronė Pitrėnienė – atsiprašau, daugiau nebesijuoksim iš jūsų, grįžkit, ačių“, – komentaruose vėliau parašė A. Tapinas.
Vėliau A. Tapinas paskelbė, kad dėl J. Šiugždinienės kreipėsi į STT ir Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI).
Mitalas: Šiugždinienės paviešinti dokumentai neatsako į visus klausimus
Švietimo, mokslo ir sporto ministrei J. Šiugždinienei antradienio vakarą paviešinus savo 2019–2020 metų išlaidų Kauno savivaldybės taryboje ataskaitas, Seimo vicepirmininkas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas sako, jog paviešinti dokumentai neatsako į visus klausimus.
„Vertinant kaip ten ministrė ir kam naudojo tuos pinigus – matyt, kad vakar parodyti dokumentai dar į visus klausimus neatsako, jeigu tuos dalykus galima vadinti dokumentais“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Mitalas.
„Aš suprantu, kad ministrė pirmininkė galbūt kai ką žino ir daugiau. Aš suprantu, kad vyko kažkokie pokalbiai tarp jos ir ministrės. Gal tų pokalbių pasekoje kažkokį veiksmą išvysime, bet dabar aš tikrai galiu pasakyti, kad tie birželio ar rugsėjo 31 dienomis išrašyti kažkokie kvitai neatsako į visus klausimus“, – pridūrė Seimo vicepirmininkas.
Jo teigimu, J. Šiugždinienė šioje situacijoje turėtų suteikti dar daugiau aiškumo.
„Jeigu norima atsakyti į klausimus, jeigu politikas iš tikrųjų nori atsakyti į klausimus, matyt, reikia viską dar aiškiau pasakyti nei kol kas vyksta šioje situacijoje“, – teigė V. Mitalas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrės antradienį „Facebook“ paskyroje paskelbtose ataskaitose pateikiamos išlaidų eilutės už kanceliarines prekes, ryšio priemones, taip pat publikacijas, vizualines priemones, transporto išlaidos, apimančios kiek daugiau nei pusantrų metų jos darbo Kauno taryboje laikotarpį.
Vis dėlto kai kuriuose paviešintuose dokumentuose nurodyta, kad jie parengti birželio ar rugsėjo 31 dienomis, nors šie mėnesiai turi 30 dienų.
J. Šiugždinienė išlaidų ataskaitas paviešino po to, kai visuomenininkas A. Tapinas praėjusią savaitę pranešė, kad prieš tapdama švietimo ministre ir dirbdama Kauno miesto savivaldybėje, J. Šiugždinienė 2019–2020 metais paėmė 13,8 tūkst. eurų išmokų. Jis teigė abejojantis, ar šie pinigai buvo panaudoti skaidriai.
