Tarnybos atstovai, trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete pristatę naujausią analizę dėl korupcijos rizikų farmacijos ir paramos teikimo srityse, taip pat įžvelgia ir farmacijos verslo lobizmo problemą.
Jie siūlo kurti specialų „akląjį fondą“, kuris leistų užkirsti kelią medicinos įmonių siekiui skirti paramą konkretiems asmenims, stiprinti pranešėjų apsaugą ir atlygį jiems.
PSDF liūto dalį gavo 17 kompanijų
STT Analitinės antikorupcinės žvalgybos valdybos strateginės analizės vyresnysis specialistas Andrius Valuta tvirtino, kad tarnyba teigiamai vertina didėjančias Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), išlaidas, taip pat ir jų dalį, skiriamą kompensuojamiems vaistams: 2014-2020 metais pastarosios išlaidos išaugo 70 proc., nors pacientų, kuriems šie vaistai skiriami, sumažėjo daugiau nei dešimtadaliu.
Anot STT, remiantis Sveikatos apsaugos ministerija, šios išlaidos didėja atsirandant naujiems, retų ligų vaistams, ypač onkologijos srityje.
„Tačiau stebime gana didelę šių išlaidų padidėjimo koncentraciją: daugiau nei 90 proc. šio padidėjimo tenka 17 farmacijos įmonių, kai per metus kompensuojami apie 100 gamintojų vaistai“, – tikino A. Valuta.
„Savaime koncentracija gal ir nebūtų rizikinga, bet kartu stebimi ir kiti susiję procesai, pavyzdžiui, tarptautinių farmacijos įmonių, kurios veikia ir Lietuvoje, korupcinio pobūdžio pažeidimai užsienio šalyse, aktyvi lobistinė veikla Lietuvos Lietuvos farmacijos sektoriuje ar su sprendimų priėmimu dėl vaistų kompensavimo susijusiems asmenims ir sveikatos priežiūros specialistams farmacijos įmonių gausiai teikiama parama“, – teigė jis.
Anot specialisto, lobistinė veikla farmacijos sektoriuje yra viena aktyviausių lyginant visas sritis, o skaidrūs lobistiniai santykiai būtų sveikintini.
„Kita vertus, intensyvus lobizmas atstovaujantis vaistų gamintojus, kuriems skiriama didžioji PSDF išlaidų dalis, skirta vaistams kompensuoti, interesus, taip pat vertintinas kaip korupcijos rizikos veiksnys, kadangi teisės aktai, kuriais siekiama paveikti tiesiogine lobistine veikla, neretai turi tiesiogines pasekmes įmonių iš PSDF biudžeto gaunamoms lėšoms“, – dėstė STT atstovas.
19 mln. eurų parama
Anot jo, taip pat stebimi „platūs farmacijos įmonių finansiniai ryšiai“ su SAM sistemos subjektais per teikiamą paramą. 20 gamintojų vaistams kompensuoti buvo skirta beveik 80 proc. visų 2020-aisiais numatytų PSDF išlaidų vaistų kompensavimui, savo ruožtu įmonės suteikė virš 19 mln. eurų paramos.
A. Valuta sako, kad pati parama būtų sveikintina, kai nėra siekiama papildomų susitarimų ar įsipareigojimų paramos teikėjui ir „šiam nesiekiant asmenų prielankumo kitose srityse“.
„Tačiau tam tikrų paramos gavėjų išlaidos leidžia suabejoti, kad parama yra panaudojama visuomenei, o ne asmeniškai naudingiems tikslams. Kas yra didžiausi farmacijos įmonių teikiamos paramos gavėjai – matome, kad daugiausia paramos nurodytu laikotarpiu, virš 9 mln. eurų, gavo visuomeninės medikų organizacijos – asociacijos ir draugijos“ , – tvirtino tarnybos specialistas.
Analizės duomenimis, beveik visa minima parama buvo suteikta pinigais. Dar apie 8 mln. eurų paramos skirta sveikatos priežiūros įstaigoms, tačiau didžioji dalis buvo suteikta vaistais ar kovos su materialinėmis vertybėmis, tad, STT požiūriu, čia rizika yra mažesnė, nei grynųjų atveju.
Apie 1,5 mln. eurų vertės paramą gavo ir pacientų organizacijos, dauguma jos skirta taip pat pinigais.
Anot A. Valutos, nustatyta situacijų, kai įmonės teikia paramą ir su vaistų kompensavimu susijusių narių atstovaujamoms organizacijoms, o patys komisijų nariai nenusišalina nuo šių klausimų. Taip pat nustatyta, kad kai kurios įmonės teikia paramą juridiniams asmenims, susijusiems su sveikatos priežiūros įstaigų vadovais ar darbuotojais, atsakingais už viešuosius pirkimus.
Situacija Santaros ir Kauno klinikose nekinta
STT vertino ir 2018-2020 metų viešųjų pirkimų duomenis ir praktiką didžiausiose Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose – Santaros bei Kauno klinikose bei susijusiuose juridiniuose asmenyse, čia nustatyta „panašaus lygio korupcijos rizika“, kuri buvo ir analizavus 2015-2017 metų duomenis.
Pasak tarnybos, paramą klinikoms ar klinikų darbuotojų vadovaujamoms organizacijoms teikė viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios įmonės, jos sudarė daugiausiai sutarčių pagal vertę.
Jo teigimu, ryšys tarp paramos teikėjų ir viešųjų pirkimų dalyvių gali būti ir netiesioginis, per sąsajas suteikiant paramą, verslo santykius, įmonių grupes, o paramos dydis gali priklausyti nuo paramos gavėjų užimamų pareigų klinikose, jų vaidmens viešųjų pirkimų procese.
„Abiejų klinikų situacija yra ganėtinai panaši: Santaros klinikų atveju, 22 proc. viešųjų pirkimų tiekėjų, kurie teikė paramą, sudarė 72 proc. viešųjų pirkimų sutarčių vertės. Kauno klinikų atveju, 18 proc. viešųjų pirkimų teikėjų, kurie teikė paramą, sudarė 73 proc. visų viešųjų pirkimų sutarčių vertės“, – tvirtino STT atstovas.
Daugiausia tokios paramos išlaidų, analizės duomenimis, buvo susiję su medikų kelionėmis, mokymais tiek užsienyje, tiek Lietuvoje, o tai rodo mokymų priklausomybę nuo medicinos sektoriaus paramos.
„Mūsų vertinimu, tokia situacija yra rizikinga dėl paties finansavimo pobūdžio, kaip galimo atlygio sveikatos priežiūros specialistams už jų priimtus sprendimus, kuriais galimai yra suinteresuotas paramą ar perleistas vertes teikiančios įmonės. Pavyzdžiui, vaistinių preparatų klinikiniuose tyrimuose, reguliavimo srityje, viešuosiuose pirkimuose, skyrime pacientams“, – dėstė specialistas.
Rizikas tarnyba įžvelgia ir situacijose, kai organizacijai gavus paramą, ji toliau sudaro turto panaudos sutartis tarp organizacijos ir jos vadovo ar jam artimų asmenų.
Įtarimų dėl neskaidrumo kelia ir įstaigų sprendimai skirti didelę dalį gautos paramos vienam kelionių ar renginių organizatoriui, kuris veikia kaip tarpininkas, o paramos gavėjo vadovas gauna lėšas asmeniškai per individualią veiklą.
Kartu STT pažymi, kad situacija, lyginant su 2018-aisiais, skaidrumo situacija Sveikatos priežiūros įstaigose gerėja, tačiau dėl minėtų problemų dėl paramos gavimo išlieka.
Siūlo „akląjį fondą“, didinti paramą pranešėjams
Tarnyba rekomenduoja imtis papildomų pastangų stiprinant teisinį reguliavimą, kad PSDF biudžetas būtų naudojamas efektyviau, o padaryta žala atlyginta. Kartu STT ragina peržiūrėti tęstinio mokymo modelį, mažinant priklausomybę nuo farmacijos įmonių.
„Vienas iš naujojo modelio elementų galėtų būti vadinamasis aklasis fondas, prie kurio galėtų prisidėti tiek valstybė, tiek privatūs subjektai, suinteresuoti medikų kvalifikacijos kėlimu, o ne galimu atsiskaitymu už priimtus sprendimus. Fondas lėšas galėtų skirstyti pagal medikų specializacijos kvotas, ar kitus kriterijus“, – aiškino A. Valuta.
Tinkamai pasirūpinus skaidrumu, STT įsitikinimu, fondas užkirstų kelią konkrečiai farmacijos įmonei lemti, kad jos lėšos atitektų konkrečiam specialistui, o farmacijos įmonėms būtų apribotos galimybės atsiskaityti už palankius sprendimus.
Siūloma imtis ir duomenų apie paramos teikimą bei gavimą viešinimo, siekiant užtikrinti „visuomeninę kontrolę“, svarstyti galimybę reglamentuoti viešąjį sektorių atstovaujančių juridinių asmenų interesų konfliktą, kaip tai nustatyta fiziniams asmenims.
Atsižvelgiant į JAV ir kitų valstybių patirtį, kur daugiausia pažeidimų nustatoma dėl pranešėjų suteiktos informacijos, siūloma didinti garantijas pranešėjams, o atlygį jiems už suteiktą vertingą informaciją sieti su valstybei padaryta žala.
Viceministras: problemas siekiame spręsti
Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas pabrėžė, kad šiuo metu yra draudžiami farmacijos kompanijų atstovų vizitai pas medikus, taip pat sugriežtintas reklaminių farmacijos kompanijų renginių reglamentavimas, šiuo metu derinamas dar vienas ministro įsakymas dėl nuotolinių farmacijos verslo reklaminių renginių.
Kartu viceministras pabrėžė, kad minimos 17 kompanijų, gavusios didžiąją dalį PSDF lėšų vaistams kompensuoti, gamina inovatyviausius vaistus, saugomus patentu, ir „diktuoja kainas“, tad išvengti šios situacijos nėra lengva.
A. Pečkauskas akcentavo, kad 2021-ieji yra pirmieji metai, kai iki rugpjūčio 1-osios buvo atskleistos vadinamosios perleistos vertės ir tai yra „žingsnis į bendrą skaidrumą, kad visi galėtų matyti, kur juda finansai“.
Viceministras tikisi, kad skaidrumo problemas padės spręsti ir nuo sausio 1-osios, įsigaliojantys Korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimai.
STT jau 2018-aisiais pirmąkart vertino situaciją paramos teikimo srityje, 2019-aisiais atliko korupcijos rizikos analizę SAM pavaldžiose įstaigose, kuriose vertino „teisines ir organizacines prielaidas“, dėl ko gali pasireikšti rizikos tendencijos viešųjų pirkimų ir paramos teikimo srityje.
