Ekspertai tokius planus kritikuoja – esą E. sveikatos perkėlimas bėdų neišspręs ir kelia klausimą, ar verta taisyti sunkiai važiuojančią sistemą, kuri jau po daugiau nei 20 metų vystymo ir 70 išleistų milijonų eurų toliau reguliariai stringa.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Negalėjo išrašyti receptų, siuntimų
Klaipėdos miesto poliklinikos gydytojai Saulei ir kitiems šalies medikams teko išgyventi eilinį kartą užlūžusios E. sveikatos pragarą. Po ištisus metus planuotų atnaujinimų diegimo, sistema tiesiog užstrigo.
„Neįmanoma išrašyti receptų, siuntimų. <...> Žmones neramino nežinia, jeigu reikia skubaus siuntimo ar skubaus recepto“, – teigė vaikų ligų gydytoja Saulė Loiodice.
„Registratūros darbuotojai, kaip „sugertukai“ sugeria visas neigiamas emocijas, problemas, kurias sukelia E. sveikatos neveikimas. Jie negali registruotis, negali gauti siuntimų, negali gauti recepto“, – teigė Klaipėdos miesto poliklinikos Vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Algirdas Pūras.
Problemų turėjo ir savarankiškesnes informacines sistemas turinčios įstaigos, pavyzdžiui, Santaros klinikos.
„Jautėsi, kai paleido atnaujinimus, nematėme diagnozių, nematėme dokumentų <...> Strigo receptų išrašymas, siuntimų gavimas ir išdavimas“, – tikino Santaros klinikų Skubios pagalbos centro vadovas Julius Jaramavičius.
Dėl strigusios E. sveikatos gyventojai turėjo prisiminti, kaip reikia naudotis popieriniais, paprastais receptais, nes įprasti elektroniniai tiesiog neveikė.
Popieriniai receptai vaistinėse priimami nuolatos, tačiau tokia dokumentų krūvelė storesnė nei įprasta tokio dydžio vaistinei.
„Spaudoje rašoma, kad galioja kompensuojamų vaistų knygutės, bet lipduko taigi niekas nebeturi jau“, – teigė Klaipėdos miesto poliklinikos Vyriausiojo gydytojo pavaduotojas A. Pūras.
Problemos E. sveikatą lydi nuo pradžių
E. sveikatos sistemą ligos lydėjo nuo pat idėjos pradžios. Pirmą kartą ją mėginę kurti politikai nuo 2000-ųjų iki 2010-ųjų grubiai per dešimtmetį ištaškė 10 milijonų eurų, tuomet šie pinigai buvo gerokai vertingesni nei dabar. Tiesa, sistema tada tiesiog neveikė, pinigai liko paleisti vėjais.
Antruoju bandymu politikai skyrė trigubai didesnę sumą: kartu su europine parama 31 milijoną eurų. Sistemos tada nereikėjo išmesti, bet bėdų netrūko. 2017-aisiais auditą atlikusi Valstybės kontrolė konstatavo, kad ne visi rezultatai buvo pasiekti, sistema veikė ne pilnu pajėgumu. Jau tada auditoriai aiškino, kad sistemoje ne visada taikomos gerosios informacinių technologijų rekomendacijos.
E. sveikatą tyrė kas netingėjo: ministerijos, prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba. Tiesa, eilė įtarimų baigėsi šnipštu, o valstybės pinigai reguliariai stringančios sistemos išlaikymui pylėsi toliau. Nuo 2017-ųjų iki 2025-ųjų išlaikymas kainavo dar 31 milijoną eurų.
Pavyzdžiui, prieš penkerius metus, kai Registrų centro serverius paskandino liūtis, E. sveikata tiesiog užlūžo, o vaistinėse įsivyravo chaosas.
„Mes turime nuolatinius gedimus, mes turime nuolatinius taisymus, mes turime aibę pinigų, kurie yra įdėti, šita istorija yra be pabaigos“, – teigė apžvalgininkas Skirmantas Malinauskas.
„Dirbame su sistema, kuri visiškai neatitinka laikmečio“, – konstatavo Registrų centro atstovas Antanas Raguotis.
Pasakė pagrindinę E. sveikatos bėdų priežastį
TV3 žinioms IT specialistai patikino, kad E. sveikata buvo sukurta su didele architektūrine spraga. Tarp įstaigų interneto ryšiu keliauja per daug vietos užimantys dokumentai su gyventojų duomenimis. Dėl to susidaro milžiniškas, didesnis nei būtų efektyvioje normalioje sistemoje, duomenų srautas.
„Toks būdas iššaukia, kad mes saugome ne grynus duomenis, bet labai daug pašalinių duomenų, skirtų tam formatui aprašyti, apsikeisti, ir tai išpučia duomenų kiekį, net ne kartais, dešimtimis kartų“, – teigė Registrų centro atstovas Antanas Raguotis.
„Buvo sudėtas supuvęs pamatas, tai ką mes vėliau jau statėm, daug nebekeitė. <...> Duomenų formatas, koks buvo pasirinktas? Buvo pasirinktas lengviausias kelias neįvertinant, kad 100, galbūt 1000 kartų daugiau tie duomenys užims, negu darant gudriai ir protingai nuo pat pradžių“, – teigė „unicorns.lt“ atstovas Eimantas Norkūnas.
Dėl ydingos sistemos architektūros: per didelių dokumentų, E. sveikata ateityje toliau strigs taip kaip ir anksčiau. Tam, kad incidentai nepasikartotų, Registrų centras siūlo nediegti papildomų naujų funkcijų, užšaldyti E. sveikatą, nes naujovės didina perkrovų riziką. Registrų centras nori dar 25 milijonus eurų investuoti į senos stringančios sistemos lopymą skaldant ją į dalis. Tokiu atveju, jei vėl eilinį kartą lūžtų sistema, neveiktų tik dalis funkcijų.
„Bandome atsieti priklausomybes, padaryti modulinę sistemą, kad griūtis vienoje vietoje neįtakotų kitų vietų, sumažinti priklausomybes ir įtaką. <...> Mes turime palaikyti gyvybingumą. Kažkoks investicijų lygis privalo būti, kad sena sistema veiktų“, – teigė Registrų centro atstovas A. Raguotis.
„Dirba žmonės, kurie nori pokyčių, bet sprendimai buvo priimti kitų komandų, kitų žmonių, kurių seniai nebėra čia“, – tikino „unicorns.lt“ atstovas E. Norkūnas.
SAM siūlymas neįtikina
Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo E. sveikatą už 15 milijonų eurų paversti savarankiška institucija, nors tai sprendžia ne technines, o tik administracines bėdas.
„Ką siūlo ministrė, tai kurti agentūrą, tai vadybinis dalykas“, – teigė Registrų centro atstovas A. Raguotis.
„Buvo dabar Registrų centre viskas, ir mes paimsim, kažką papudruosim, iškelsim į atskirą, ir dabar kažkodėl taps viskas geriau. Bet kodėl?“ – klausė „unicorns.lt“ atstovas E. Norkūnas.
Valdžia kol kas nežino, kas geriau – seniai sergančios sistemos lopymas ar visiškai naujos E. sveikatos sistemos kūrimas? Dėl to Ministrė Pirmininkė žada samdyti patarėją informacinių technologijų klausimais, kuris turėtų įvertinti situaciją.
„Nėra blogas ir naujas produktas, nėra blogas ir seno produkto pataisymas, nes tas, kas dabar yra, yra griaučiai, reikia normalių galvotų žmonių“, – teigė premjerė Inga Ruginienė.
„Tu užkamšai vieną skylę, atsiranda kita skylė. Tada pradedama kalbėti, kad galbūt reikėtų pradėti nuo nulio, padaryti visai kitaip, bet tu supranti, kad tai milžiniški pinigai“, – tikino apžvalgininkas S. Malinauskas.
Visiškai naujos E. sveikatos sukūrimo kaina, nežinant, kas tiksliai slypi po sistemos kapotu, apskaičiuoti sunku. Tačiau, pasak specialistų, galima projekto vertė būtų skaičiuojama dešimtimis milijonų ir galėtų siekti net ir 100 milijonų eurų.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Retorinė frazė:...aš nekaltas,kalta...aplinka...ir praeitis....
