Štai kas nutiks Lietuvoje po teismo sprendimo korupcijos byloje: vieni šokinėja iš džiaugsmo, kiti skaičiuoja likusius pinigus

Teismas trečiadienį paskelbė, kad buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis nuteisiamas 6 metų realia laisvės atėmimo bausme, jam taip pat skiriama 18,8 tūkst. eurų bauda. Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis nuteistas 5 metų ir 6 mėnesių realia laisvės atėmimo bausme. Darbo partijos atstovui Vytautui Gapšiui skirta 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 

Koncernas „MG Grupė“, kuris anksčiau vadinosi „MG Baltic“, turėtų sumokėti 1,1 mln. eurų dydžio baudą, Liberalų sąjūdis – 376 tūkst. euurų, o Darbo partija – 301 tūkst. eurų. 

Kriminologas Gintautas Sakalauskas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pasiuntė aiškią žinią, jog ir už korupciją žmonės gali būti įkalinami. 

Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas įsigalioja priėmimo dieną, bet gali būti kasacine tvarka per tris mėnesius skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Baudžiamojoje byloje priėmus nagrinėti kasacinį skundą, teismas teoriškai gali stabdyti teismo nuosprendžio ar nutarties vykdymą, todėl įkalinimo bausme nuteisti asmenys galėtų dar kurį laiką būti laisvėje. 

„Po apeliacijos nuosprendis pradedamas vykdyti per tris dienas. Paskui kasacija gali jį sustabdyti, bet šiaip po trijų dienų jie turėtų būti perduoti į įkalinimo įstaigas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Tai ta žinia aiški, kad už korupciją gali būti kalinama. Apeliacinė instancija įvertino įrodymus, kitus dalykus, jiems pasirodė kažkaip kitaip nei pirmos instancijos teismui“, – sako G. Sakalauskas. 

Paprašytas paaiškinti, ką reiškia skundimasis Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacine tvarka, G. Sakalauskas pabrėžė, kad teismas, jei priims kasacinį skundą, nebevertins įrodymų, nebeapklausinės liudytojų, bet vertins, ar tinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nebuvo procesinių pažeidimų. „Jie žiūri teisinę procedūrą ir teisės normos taikymą, nebetiria įrodymų iš naujo, nebeapklausinėja liudytojų, tiesiog žiūri pagal procedūrą“, – sako pašnekovas. 

Kokios konkrečios bausmės skirtos politikams ir juridiniams asmenims

– Raimondui Kurlianskiui paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams ir 18 830 eurų dydžio bauda, taip pat jam 5 metams atimta teisė eiti vadovaujamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuose, Visuomenės informavimo įstatyme numatytose visuomenės informavimo priemonėse.

– Eligijui Masiuliui paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams. Jam taip pat 5 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei konfiskuota 241 490 eurų.

– Vytautui Gapšiui paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. Jam taip pat 5 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei nuspręsta iš jo išieškoti 8 000 eurų.

– Šarūnui Gustainiui paskirta bausmė – 18 830 eurų bauda, taip pat 5 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei nuspręsta iš jo išieškoti 4 350 eurų.

– Gintarui Steponavičiui paskirta 15 064 eurų bauda ir 4 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

– Koncernui „MG Baltic“ paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 129 800 eurų bauda.

– Liberalų sąjūdžiui paskirta galutinė subendrinta bausmė – 376 600 eurų bauda.

– Darbo partijai paskirta galutinė subendrinta bausmė – 301 280 eurų bauda.

Karbauskis džiūgauja

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, išgirdęs apie nuosprendį, negalėjo nuslėpti džiaugsmo. „Aš labai džiaugiuosi tokiu sprendimu. Jis vienintelis, kuris galėjo būti. Jeigu žiūrėti į pirmos instancijos teismo sprendimą tai jis buvo nuviliantis ir rodė, kad pas mus kažkas negerai su teisėsaugos sistema. Kad tiek klaidų buvo padaryta procese, man nesitiki, juk dirbo profesionalai. Jeigu dabartinės instancijos sprendimas yra toks, kokį jūs pasakėt, tai pakeista nuomonė ir priimti tie įrodymai, kurie pateikti teismui“, – portalui tv3.lt sakė R. Karbauskis. 

Pasiteiravus, kaip toks nuosprendis gali paveikti politinę sistemą ir ar Liberalų sąjūdis bei Darbo partija nepralaimėjo rinkimų iš anksto, R. Karbauskis svarstė, kad Darbo partijai pinigai jau nebepadės, o Liberalų sąjūdžio tai stipriai nepaveiks. 

„Rinkėjai, kurie balsavo už Liberalų sąjūdį, jie tikriausiai rinksis Liberalų sąjūdį ir be didelės reklamos. Jie turi savo elektoratą, nedidelį, bet turi. Be to, vienmandatininkai savo vienmandatėse laimi, tas jų surenkamas procentas yra stabilus, tai matosi iš savivaldybių rinkimų. Nemanau, kad tai stipriai atsilieptų jiems“, – teigė politikas. 

„Tai teisingumo pergalė“, – reziumavo R. Karbauskis. 

Čmilytė-Nielsen jaučiasi nesusijusi

Liberalų sąjūdžio lyderė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen apeliacinio teismo nuosprendį įvertino kaip blogą žinią partijai, nes pati partija buvo pripažinta kalta ir skirta 376 tūkst. eurų bauda. Kadangi Lietuvoje partijos finansuojamos iš biudžeto arba renkant fizinių asmenų lėšas, tai prieš rinkimų maratoną didelės sumos netektis bet kuriais politinei partijai būtų skausmingas. 

„Toks teismo sprendimas yra bloga žinia partijai“, – Seime kalbėjo politikė. 

Tačiau V. Čmilytė-Nielsen nemano, kad partija turėtų trauktis iš valdančiosios koalicijos, nes esą dabartinė vadovybė nėra niekaip susijusi su įvykdytu nusikaltimu. Politikė sako, kad ji buvo išrinkta partijos pirmininke 2019 metais, partija rinkėjų pasitikėjimą įgijo 2020 metais, o apie bylą pranešta 2016 metais ir nuo to laiko partija esą reorganizavosi. 

Paklausta, ar partija galės dalyvauti net trejuose rinkimuose, gavusi tokio dydžio baudą, V. Čmilytė-Nielsen situacijos nedramatizavo: „Manau, kad galėsime. Ne pirmą kartą partija išgyvena sunkius laikus ir praeityje pavykdavo su jais sėkmingai susidoroti“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen. 

Liberalų sąjūdis, anot politikės, kitą savaitę planuoja rinktis į valdybos posėdį, o jame buvo svarstoma, ar skųsti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacine tvarka. 

„Partija yra labai stipriai pasikeitusi nuo E. Masiulio laikų, aš šia organizacija tikiu, joje yra daug naujų žmonių, frakcijoje yra žmonės, kurie gavo rinkėjų pasitikėjimą po 2020 metų, aš pati partijos pirmininke pirmą kartą buvau išrinkta 2019 metais, praėjus trejiems metams po E. Masiulio skandalo“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen. 

Blinkevičiūtė: koalicija turės spręsti dėl darbo su nuteista partija

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė didelio džiugesio nedemonstravo, bet atkreipė dėmesį, kad po tokio apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio valdančioji koalicija turėtų spręsti, kaip dirbti, kai koalicijoje yra už korupcinius nusikaltimus nuteista partija. 

„Dėžutės“ istoriją tikriausiai žino ir seka visa Lietuva. Tas procesas yra ganėtinai ilgai užsitęsęs, sakyčiau pernelyg ilgai. O kalbant, kokią tai įtaką turės, tai dvipartijos buvo pripažintos kaltomis dėl korupcinių nusikaltimų. Matyt, kad tai turėtų turėti įtakos, rinkėjai vertins. Kitas dalykas – abiems partijoms yra skirtos gan didžiulės baudos. Tai didžiuliai pinigai partijoms. Kadangi kitais metais laukia treji rinkimai, tai turėtų neišvengiamai sukelti ir finansinių problemų. Nepavydėtinoje situacijoje yra Liberalų sąjūdžio pirmininkė, kartu ir Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, nes iš tikrųjų Liberalų sąjūdis yra valdančiojoje daugumoje. Tai matyt, konservatoriai turėtų svarstyti, ar yra galimybė toliau dirbti su korupcijos byloje nuteistas partija. Toks vertinimas matyt turėtų atsirasti koalicinėje darbotvarkėje“, – pabrėžė V. Blinkevičiūtė. 

Landsbergis: bendradarbiavimą su Liberalų sąjūdžiu tęsime ir toliau

Valdantieji konservatoriai ir toliau bendradarbiaus su apkaltinamąjį nuosprendį politinės korupcijos byloje išgirdusiu Liberalų sąjūdžiu, sako Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

„Viktorija Čmilytė-Nielsen, perėmusi vadovauti partijai, atvertė naują puslapį ir pasikliovėme jos lyderyste. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai tuo kliovėsi sudarydama koaliciją“, – LRT sakė konservatorių lyderis, pridurdamas, kad prieš tai partijos bendradarbiavo ir dirbdamos opozicijoje, nors byla jau buvo prasidėjusi.

„Manau, vis dėlto, tą bendradarbiavimą tęsime ir toliau. Kita vertus, nereikia pamiršti, kad yra aukštesnė instancija ir tą teisingumo kelią, įstatymais numatytą, jie ketina tęsti. Vis dėlto akcentuočiau, kad kaltieji yra atrasti, atsakomybė yra prisiimta, dėtos ir dedamos pastangos, kad tai nesikartotų. Visiems kitiems, veikiantiems politikoje, tai yra priminimas, kad Lietuvos teisingumo sistema veikianti, ji geba būti efektyvi. Užtrunka, bet teisingumą vykdo“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Mazuronis: mums užkertamas kelias į rinkimus

Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis pareiškė nesuprantantis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo partijai ir jos nariui Vytautui Gapšiui. Jis taip pat teigia, apkaltinamasis nuosprendis partijai apsunkina kelią dalyvauti kitų metų rinkimuose, nors darbiečiai vis tiek dalyvaus.

„Teismų sprendimus reikėtų gerbti, bet aš jo nesuprantu ir nepriimu kaip teisingo“ – naujienų agentūrai BNS sakė A. Mazuronis.

Pasak politiko, partija ir taip gauna nedideles biudžeto dotacijas. „Aš manau, kad tiek mūsų partijai, tiek Liberalų sąjūdžiui užkertamas bet koks kelias dalyvauti artėjančiuose rinkimuose“, – kalbėjo A. Mazuronis.

„Tai reikšminga suma, ypač artėjant trejiems rinkimams, kai atimami visi finansiniai resursai. Viskas, kas sukaupta rinkimų ciklui per eilę dotacijų, ne per vieną dotaciją, viskas yra praktiškai atimama“, – teigė Darbo partijos pirmininkas.

Darbo partijos pimininkas A. Mazuronis nuosprendį pavadino „padiktuotu visuomenės“, jo, teigimu, nuosprendis bus skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Primenama, kad Vilniaus apygardos teismas kaltinamuosius buvo išteisinęs. 

„Man nesuprantama, kaip pirmos instancijos teismas, turėdamas tas pačias faktines aplinkybes priima kardinaliai kitokį nuosprendį nei antrosios instancijos teismas“, – sakė politikas.

„Politikai tapo teismų sistemos ir visuomenės spaudimo atpirkimo ožiu. Gaila, kad teismų sistema Lietuvoje nesugeba atsispirti nei aukščiausio lygio politikų, nei visuomenės spaudimui“, – kalbėjo A. Mazuronis.

Skvernelis: laimėtojų čia nėra

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį įvertino kaip labai griežtą, nes už korupcinius nusikaltimus buvo numatyta reali laivės atėmimo bausmė. Tačiau remdamasis buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės terminija jis akcentavo, kad po šio teismo sprendimo valdančioji koalicija iš esmės gali būti vadinama kriminaline, kadangi joje dirba korupcinėje byloje nuteistas Liberalų sąjūdis. 

„Žinoma, tai toks naujas teismo standartas, tikrai griežtas sprendimas su realiomis laisvės atėmimo bausmėmis. O kaip vertins rinkėjai per rinkimus, tai čia, turbūt, reiktų pacituoti mūsų visų mylimą ir gerbiamą prezidentę D. Grybauskaitę, kuri tuometinę koaliciją, kai Darbo partija buvo teisiama dėl juodosios buhalterijos, įvardijo kaip kriminalinę koaliciją. Tai, turbūt, šita citata po teismo sprendimo tiktų šiai valdančiajai koalicijai, kuri mums žadėjo aukščiausią skaidrumo standartą net nelaukiat teismų sprendimo“, – portalui tv3.lt sakė S. Skvernelis. 

„Šita koalicija turėtų nustoti funkcionuoti, jeigu Tėvynės sąjunga laikytųsi bent dalies tų pažadų, kurie buvo dalijami, kaip pati skaidriausia, valstybininkiškiausia partija. Jei ne Liberalų sąjūdis, tai pati Tėvynės sąjunga turėtų priimti tą sprendimą“, – pridūrė politikas. 

Tačiau jis pabrėžė, kad politinei sistemai visa ši istorija kenkia nuo pat 2016 metų, nes gyventojams gali susidaryti įspūdis, kad „visos tos partijos tokios“, „visi tie politikai tokie“. „Laimėtojų čia nebus“, – svarstė pašnekovas. 

Mitalas: nepulsiu vertinti „ant karštųjų“

Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas pirmiausia pabrėžė prieštaringus teismų sprendimus, nes Vilniaus apygardos teismas visus kaltinamuosius buvo išteisinęs, o Lietuvos apeliacinis teismas priėmė labai griežtą sprendimą. Bet iš politiko pasisakymo buvo galima suprasti, kad dėl šio teismo sprendimo valdančioji koalicija nebus griaunama. 

„Tokie prieštaringi teismų sprendimai, kurie trunka labai ilgai, jie stebina mane, jie tikrai nepadeda gerinti pasitikėjimo politinėmis partijomis, kerta per tą pasitikėjimą ir, man atrodo, kad reputacinė žala, kuri padaryta Liberalų sąjūdžiui, tikrai labai didelė.Bet kažkaip spręsti jų problemų už juos aš nesu nusiteikęs. Manau, kad jie patys įvertins visas vidines problemas, kurias turi spręsti“, – kalbėjo V. Mitalas. 

Paklaustas visiškai tiesiai, ar norėtų, kad Liberalų sąjūdis gelbėdamas visų reputaciją trauktųsi iš koalicijos, V. Mitalas teigė nepulsiantis „ant kartųjų vertinti“.

„Aš nepulsiu ant kartųjų vertinti, kaip tai paveiks mūsų bendrą darbą, gal iš tikrųjų ne vienas aš, o mano vadovaujamos frakcijos nariai ar partijos nariai ar kitų koalicijos partijų nariai turės vieną ar kitą pareiškimą, nuomonę, gal pats Liberalų sąjūdis kreipsis į koalicijos partnerius, bandydamas paaiškinti vieną kitą momentą, tai tą mes pamatysime netrukus. Ir tada viską įvertinsime, o kol kas aš esu nuosaikios pozicijos“, – sakė politikas. 

Dotacijų dydžiai politinėms partijoms

Vyriausioji rinkimų komisija už 2023 metus politinėms partijoms yra paskirsčiusi 5,8 mln. eurų. Konkrečios sumos kiekvienai partijai nustatytos pagal tai, kiek kuri partija gavo balsų per savivaldybių, Europos Parlamento ir Seimo rinkimus.

Iš nuteistų partijų Liberalų sąjūdis per visus metus sulaukė 474 tūkst. eurų dotacijos, o Darbo partija – 434 tūkst. eurų.