Susisiekimo ministras Marius Skuodis priminė, kad dar buvusi Vyriausybė subūrė darbo grupę, kuri pateikė išvadas pradėjus dirbti jau naujajam Ministrų kabinetui. Po pasitarimo su Kultūros ministerija ir Turto banku nuspręsta siūlyti Vyriausybei atlikti studijas.
„Priėjome prie bendros išvados, kad studijas vis dėlto reikėtų padaryti ir startuojant su studijomis pastatų įgalinimo mes paraleliai dirbtume dėl to, kad tie pastatai dabar tiesiog negriūtų, į juos, natūralu, reikėtų tam tikrų investicijų ir panašiai“, – Vyriausybės pasitarime kalbėjo M. Skuodis.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė pasiūlė apsispręsti, kada studija bus parengta ir priminė, kad valstybės biudžete tam „kabančių kažkur ore“ lėšų nėra.
„Siūlome įrašyti iš ministerijai (Kultūros – BNS) patvirtintų biudžeto asignavimų, nes jokių kitų pinigų biudžete nėra“, – sakė G. Skaistė.
Kultūros ministras Simonas Kairys teigė, kad studijos reikalingos.
„Nuo kalbų reikia pareiti prie darbų ir galiausiai prie pinigų ir tikrai nemažu. (...) Lėšas tai galimybių studijai tikrai sukrapštysime, jeigu čia nebus kažkokių kitų kliūčių, kalbant apie tai, kad tai yra akcinės bendrovės (Lietuvos pašto – BNS) žinioje turtas“, – sakė S. Kreivys.
Pasitarime nutarta, kad studija bus parengta iki rugsėjo 1 dienos.
Susisiekimo ministerijos teigimu, jos suburta darbo grupė rekomendavo pastatus perimti valstybės nuosavybėn, sutvarkyti ir įveiklinti. Be to, Vyriausybei siūloma prašyti Kultūros paveldo departamento, kad jis nustatytų vienodą – nacionalinio reikšmingumo Klaipėdos pašto kultūros paveldo objektų lygmenį.
Sprendimus siūloma priimti kuo greičiau, o juos perėmus valstybės nuosavybėn skirti lėšų jiems restauruoti.
Anksčiau Lietuvos paštas buvo nusprendęs parduoti tris pastatus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tačiau dalis politikų, taip pat paveldosaugininkai pasisakė už jų išsaugojimą visuomenės reikmėms.
Vilniaus centrinio pašto pastatas jau parduotas.
