Lopšelio-darželio „Bebenčiukų namučiai“ steigėja Eliza Leontjeva portalui tv3.lt pasakojo, kad pastarosiomis dienomis daugelis vaikų viduje išgyvena nežinomybę – kas tas koronavirusas, kas vyksta, kaip bus toliau ir tai griauna vaikų tikėjimą, kad pasaulis yra saugus.
„Darželyje ar mokykloje jie dalijasi išgirstomis žiniomis, kad netrukus visi mes mirsime, tik už dešimties dienų. Namuose mažyliai klausinėja tėvų, ar dar turi maisto, vaistų, vandens atsargų.
Šaldytuve randamas vaiko parašytas lipdukas ant sulčių pakelio: „pataupykime, negerkime, gali prireikti“. Ir tai tik keletas matomų ir aiškiai išreikštų pavyzdžių kylančio nerimo vaikams“, – sakė darželio steigėja.
Patarimai: ką ir kaip sakyti vaikams
Specialistė aiškino, kad ypač svarbu su vaikais pasikalbėti, stabdyti aplinkos siejamą paniką, bet ir kartu sakyti tiesą vaikui gerai suprantamais žodžiais.
„Reikėtų paaiškinti, kad pasaulyje yra įvairių ligų, tik šiuo metu atsirado naujas virusas. Paaiškinti, kokie yra simptomai. Vaikui reikėtų pateikti, jog gydytojai gydo žmones ir jie pasveiksta.
Pasakykime, kad yra mirčių, bet nemirė nei vienas vaikas tavo amžiaus, miršta jau iki to sirgę, dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės.
Taip pat labai gerai su vaikais būtų pažaisti vaidybinius žaidimus iš žmogeliukų, gyvūnėlių, lego, dėžučių, kad yra namai, ligoninė, oro uostas, laboratorija ir panašiai.
Galima akcentuoti, kas ir ką daro. Pavyzdžiui, susirgo teta, buvo iškviesti gydytojai, jie veža į ligoninę, ten gydo, vėliau pasveikęs žmogeliukas grįžta namo.
Vaikams ypač svarbu žaisti, išžaisti, išgyventi įvairias gyvenimo situacijas kartu su tėvais, kitais suaugusiais žmonėmis. Būdamas saugus namuose, ar darželyje vaikas gali išsakyti ar išžaisti, ką jaučia, sukurti scenarijų, tėveliai gali padėti vaikui pasijausti vėl saugiu, koreguoti žaidimą, akcentuoti, jog manimi, mumis visais bus pasirūpinta, yra daroma viskas, kad mes būtume saugūs, sveiki, gydytojai gydo, laboratorija kuria naujus medikamentus.
Taip pat ir mes patys bandysime apsisaugoti ir nesusirgti. Svarbu aptarti, kaip mes visi saugosimės, kokių prevencinių priemonių laikysimės: dažniau plausimės rankas, stengsimės rečiau liesti veidą, vėdinsime patalpas, galbūt nuspręsime ir vengsime viešų renginių. Išlikime ramūs, sveiki patys ir perduokime tai savo atžaloms“, – sakė E. Leontjeva.
Rekomendacijos – kaip elgtis ugdymo įstaigoms
Vilniaus miesto savivaldybė, Sveikatos apsaugos ministerija ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ugdymo įstaigoms pateikė rekomendacijos – kaip organizuoti ugdymo procesą, kas yra koronavirusas, kokie jo simptomai, kaip nuo jo apsisaugoti ir kitus dalykus.
Ugdymo įstaigoms išsiųstos rekomendacijos, kaip teisingai plauti rankas, vėdinti patalpas ir ką daryti, kad būtų išvengta virusų ir kur kreiptis, jei kyla įtarimų.
Nurodoma, kad COVID-19 paplitimas yra šiose teritorijose: Kinijoje (visos provincijos), Šiaurės Italijoje (Lombardijos, Veneto, Pjemonto ir Emilijos – Romanijos regionai), Honkonge, Irane, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Singapūre. Atkreipė dėmesį, kad visiems žmonėms, kurie neseniai grįžo iš aukščiau paminėtų koronaviruso paveiktų teritorijų, 14 dienų nuo paskutinės buvimo minėtose šalyse dienos rekomenduojama likti namuose ir stebėti savo sveikatą.
Vaikai, grįžę iš Kinijos ar aukščiau paminėtų regionų, turi 14 dienų likti namuose, jų tėvai – informuoti ugdymo įstaigos administraciją.
Tėvai, grįžę iš Kinijos ar aukščiau paminėtų regionų, turi kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC) arba 14 d. dirbti nuotoliniu būdu. Mokytojai, grįžę iš Kinijos ar aukščiau paminėtų regionų, turi kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC).
Dezinfekcinis skystis – vaikams nereikalingas
Ikimokyklinio amžiaus vaikams dezinfekcinis rankų skystis nėra reikalingas ir geriau jo nenaudoti.
Vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, pagrindinės pasirengimo koronaviruso protrūkiams priemonės visuomenėje yra šios:
1. Likti namie, jei jaučiami respiraciniai simptomai (pakilusi temperatūra, kosulys, dusulys). Todėl vaikai su šiais simptomais neturi būti vedami į darželius.
2. Kosėjimo, etiketas: kosint, čiaudint burną bei nosį užsidengti alkūne, ar servetėle, po to servetėlę išmesti į uždarą šiukšlių dėžę su automatiniu dangčio pakėlimu. Todėl darželiuose turėtų būti mokoma kosulio etiketo, turi būti vienkartinių servetėlių atsargos ir pedalinės šiukšlių dėžės.
3. Rankų higiena: dažnai plauti rankas su tekančiu vandeniu ir muilu mažiausiai 20 sekundžių, ypač pasinaudojus tualetu, prieš valgį, išsišnypštus nosį, pakosėjus ar nusičiaudėjus. Papildomai darželiuose siūlome vaikams nusiplauti rankas tik atvykus į ugdymo įstaigą, grįžus iš lauko, pažaidus su bendro naudojimo žaislais, prieš miegą.
Alkoholiniai rankų dezinfektanatai mažiems vaikams nerekomenduojami, nes sąlyčio trukmė su oda turi būti ne mažiau 15-20 sekundžių. Alkoholis per odą gali prasiskverbti į kraują, o minėti dezinfektantai nėra gaminti specialiai vaikams, jų poveikis vaikų sveikatai nėra vertintas. Vaikai rankomis mėgsta liesti veidą, kišti pirštus į burną, todėl atsiranda grėsmė cheminei medžiagai patekti į vaiko organizmą ne tik per odą, bet ir per burną.
Rankų dezinfektantai paprastai skirti naudoti vietose, kur greta nėra praustuvės, t.y. kelionėse, išvykose ir pan. Teisingai plaunant rankas vandeniu ir muilu, mechaniškai pašalinama 95 procentai mikroorganizmų.
Čaplinskas: koronavirusas pavojingesnis vyresnio amžiaus žmonėms: