Pasak specialistų, nors vaikai nors ir serga rečiau ir lengviau, visgi susirgus gali pasireikšti ir labai rimtos komplikacijos.
Vaikus vertėtų skiepyti dėl dviejų tikslų
Infektologas profesorius Vytautas Usonis sako, kad vaikai turėtų būti skiepijami dėl dviejų priežasčių – visuomenės imuniteto ir jų pačių saugumo.
„Kalbant apie visuomenės imunitetą – jo turime siekti visi. Tai, kas skelbiama nuo pernai metų, epidemiologai yra paskaičiavę, kad turėtume pasiekti apie 60-70 procentų imuniteto lygį tam, kad galėtume suvaldyti dabartinę situaciją ir kad liga nebeplistų taip, kaip ji plinta dabar. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai sudaro apie 25 proc. populiacijos, jei jie nedalyvautų vakcinacijoje pasiekti visuomenės bendro imuniteto būtų visiškai neįmanoma“, – sako profesorius.
„Aišku, tai yra tik laiko klausimas, kada vaikai turės būt skiepijami. Nes yra keli tikslai, kodėl jie turi būt skiepijami, ne tik dėl visuomenės imuniteto, bet ir dėl jų pačių saugumo. Taip, vaikai serga rečiau, vaikai serga lengviau – tai yra žinomi faktai. Bet tai nereiškia, kad vaikai visai neserga, ir tai nereiškia, kad jie visada serga lengvai. Deja, ir pasaulyje, ir Lietuvoje buvo atvejų, kai pasitaikė ir labai bjaurių ligos formų“, – pažymi infektologas.
Profesoriui pritaria ir imunologė Aurelija Žvirblienė, kuri sako, kad nepaskiepijus vaikų, virusui toliau bus palankios sąlygos plisti visuomenėje.
Imunologė priduria, kad pasiekti visuomenės imunitetą paskiepijus tik suaugusius žmones gali būti sunku, nes net ir dalis suaugusiųjų atsisako skiepo.
„Taip, vaikams komplikacijų rizika nuo šios ligos iš tikrųjų yra gerokai mažesnė nei suaugusiems, bet vis dėlto matome ir mokyklose plitimą, ir vaikai parneša virusą į savo šeimas. Tai čia reikia kalbėti apie visuomenės solidarumą, kad virusas būtų stabdomas ir tarp vaikų.
Kol kas sunku pasakyti, ar visuomenės imunitetas suveiktų, jei būtų paskiepyti visi suaugusieji. Nes žmonių iki 18 metų populiacija yra ne tokia ir maža, turbūt net apie trečdalis visų gyventojų. Dar turime turėti omenyje, kad ir ne visi suaugusieji sutiks skiepytis, todėl tuos 70 proc., reikalingų visuomenės imunitetui, galime ir nepasiekti“, – pažymi imunologė.
Skiepas yra saugesnė alternatyva, nei rizikuoti persirgti
Paklaustas, ką pasakytų tėvams, kurie dvejoja, ar skiepyti savo vaikus, prof. V. Usonis sako, kad nėra abejonės, kad juos reikia skiepyti, tačiau taip pat reikia sulaukti ir klinikinių tyrimų rezultatų.
„Tų šnekų apie skiepus yra labai daug ir pačių įvairiausių, bet kalbant apie vakciną nuo Covid-19, ta kalba yra priešlaikinė. Vis tiek turime sulaukti, kol bus užbaigti pilnos apimties klinikiniai tyrimai, kai bus įregistruota indikacija skiepyti vaikus, o tada jau sektų praktinių veiksmų etapas.
Tuo metu jau žinosime daugiau apie tai, kaip vaikai į vakcinas reagavo klinikiniuose tyrimuose. Nes vaikai iš tiesų kitaip reaguoja į vakcinas, ir kaip bebūtų paradoksalu, vaikai švelniau ir lengviau reaguoja, lyginant su suaugusiais. Bet tai žinios iš kitų vakcinų skiepijimų praktikos ir turime sulaukti, kaip bus su Covid-19“, – teigia prof. V. Usonis.
Pasak imunologės A. Žvirblienės, tuos tėvus, kurie kategoriškai neskiepija savo vaikų perkalbėti gali būti labai sunku.
„Kai kurie tėvai yra visai nelinkę savo vaikų skiepyti nuo Covid-19, tai tikriausiai juos sunkiai pavyktų perkalbėti. Nes jie neskiepija savo vaikų ir nuo tokių ligų, kurios labai didelę grėsmę kelia, ypač mažiems vaikams tam tikros infekcijos, kurios yra labai pavojingos“, – sako imunologė.
Pasak A. Žvirblienės, nereikia pamiršti, kad vaikams nuo Covid-19 kartais pasireiškia labai pavojinga būsena, būtent dėl to yra saugiau pasiskiepyti, nei rizikuoti prasirgti.
„Žinome, kad vaikams irgi būna sunkios komplikacijos, kartais pasireiškia sisteminis uždegiminis sindromas – tai tokia būsena, panaši į sepsį, kai pažeidžiama labai daug organų, todėl vaikams ji yra ypatingai pavojinga. Taip pat būna ir liekamieji reiškiniai. Tai taip nėra, kad vaikai būtų visiškai saugūs, ar kad jiems tas virusas yra visai nepavojingas.
Todėl jei vakcinos bus saugios, jei jos bus patikrintos, nesukeliančios stiprių šalutinių reiškinių, tai vakcina visuomet yra saugesnė alternatyva, negu rizikuoti persirgti ta infekcija. Ir taip yra su bet kokiomis infekcinėmis ligomis. Tikrai nėra nei vienos infekcinės ligos, kur būtų geriau rizikuoti persirgti, negu pasiskiepyti“, – pažymi imunologė.
Pradėti klinikiniai tyrimai
Sveikatos apsaugos ministerija atsakyme tv3.lt rašo, kad nors Europos vaistų agentūra atidėjo įpareigojimą pateikti visų registruotų vakcinų nuo COVID-19 infekcijos tyrimų su visų amžiaus grupių vaikais duomenis, visgi vasario 12 d. paskelbta, kad Oksfordo universitetas su partneriais pradeda nedidelės apimties „AstraZeneca“ vakcinos klinikinį tyrimą.
„Jame dalyvaus apie 300 vaikų ir paauglių nuo 6 iki 17 metų. Planuojama, kad 240 vaikų bus paskiepyti COVID-19 vakcina, kiti – kontroline meningito vakcina. Pirmosios vakcinacijos planuojamos jau šį mėnesį“, – rašo ministerija.
Pasak prof. V. Usonio, tokia praktika, kai pirmiausia vakcinos išbandomos su suaugusiais, yra įprasta.
„Visada taip būna, ir kalbant ne tik apie vakcinas, bet ir apie vaistus vaikams, kad pirmiausia tyrimai yra atliekami su jaunais suaugusiais ir suaugusiais. Jei tyrimai su suaugusiais pasiseka, tada tyrimai yra išplečiami ir į jautrias grupes – vyresnius žmonės, vaikus, sergančius įvairiomis ligomis“, – pastebi infektologas.
Paaiškino, kodėl pasitaiko susirgimų po pirmosios Covid-19 vakcinos dozės:
