Panika tarp aukštų Sovietų Sąjungos vadų ir cenzorių dėl įvykių Baltijos šalyse kilo pamažu. Pradžioje jiems nerimą ėmė kelti demonstracijos, kurios nepaisė draudimų, vėliau – Molotovo-Ribentropo pakto sutarčių paskelbimas negaliojančiomis nepaistant to, kad „TSKP liaudies deputatų suvažiavimo sudaryta komisija dar nebaigė darbo šiuo klausimu“.
O štai pats Baltijos kelias visiškai išvedė cenzorius ir „komunistinės tvarkos saugotojus“ iš pusiausvyros ir jie išsiliejo oficialiojoje spaudoje. Minėjimai, mitingai ir pats renginys vadinti „nacionalistine isterija“.
Rašyta, kad „kai kur atsirado organizacijų, kurios primena buržuazinio laikotarpio ir fašistinės okupacijos laikų politines formuotes“, piktintasi, kad „faktiškai prasidėjo paralelinių valdžios organų kūrimas“.
To meto spaudoje viešai piktintasi, kad Baltijos kelio organizatoriai „pasistengė įkaitinti nuotaikas iki tam tikros nacionalistinės isterijos. Šūkiai, kurie buvo primesti tūkstančiams žmonių, kupini priešiškumo tarybinei santvarkai, rusams, TSKP, Tarybinei Armijai.
Taip pat pataikūniškai rašoma, esą „dėl to, kas vyksta Pabaltyje sielojasi visa mūsų šalis, įvairiausių tautybių žmonės. Cento komitetas gauna vis daugiau laiškų, pareiškimų, kitos informacijos apie tai, kad dėl ten vykstančių įvykių sielojasi patys lietuviai, latviai, estai, paprasti žmonės, neužsikrėtę nacionalizmo virusu“.
Pirmą kartą viešai Molotovo-Ribentropo pakto metinės paminėtos 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitingu prie paminklo Adomui Mickevičiui, nepaisant tuometinės sovietinės administracijos draudimo. Jį tuomet surengė Lietuvos laisvės lyga. 1988 m. šia proga surengtas Sąjūdžio mitingas Vingio parke, į kurį susirinko apie 250 tūkst. žmonių. 1989 m., minėdami pakto pasirašymo metines, apie 2 milijonai Estijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojų, sudarę gyvą grandinę, susikibo rankomis, taip demonstruodami tarpusavio solidarumą.
Baltijos kelias buvo apie 650 km ilgio susikibusių žmonių grandinė, 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto metines. Sustojusių ir rankomis sukabinusių žmonių grandinė sujungė trijų Sovietų sąjungos okupuotų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną.
Baltijos kelią surengė Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai. Vienu metu įvykis buvo įtrauktas į Gineso pasaulio rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė. Lietuvos teritorijoje Baltijos kelyje dalyvavo apie 785–810 tūkst. žmonių su daugiau kaip 60 tūkst. automobilių.
2009 m. UNESCO įtraukė Baltijos kelią į „Pasaulio atminties“ sąrašą.