Anot savivaldybės, darbai sustabdyti, kol iš sprogdinimus vykdančios bendrovės „Detonas“ bus gautas detalus planas su saugumo priemonėmis.
Įmonė „Detonas“ ieško nepriklausomo eksperto, kuris atliktų ekspertizę susidariusiai situacijai įvertinti.
„Darbai sustabdyti kol atliekamas tyrimas“, – teigė Vilniaus savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.
Anot jo, savivaldybė gavo vieną paklausimą iš moters. Pastaroji kreipėsi reikalaudama, jog dėl gyvenamajam namui padarytos žalosi būtų stabdomi sprogdinimo darbai.
„Dėl kompensacijos kol kas neaišku, bet yra draudimas, tai jeigu yra kažkokia žala, kuri yra patirta būtent dėl tų sprogdinimų ją kompensuos draudimas“, – nurodė Vilniaus savivaldybės atstovas.
Buvusios stadiono konstrukcijos pirmadienį sprogdintos, atsižvelgus į bandomojo sprogdinimo rezultatus.
Praėjusią savaitę sostinės vicemeras Valdas Benkunskas sakė, kad šis statybų liekanų griovimo būdas pasiteisino ir leido penktadaliu pagreitinti ardymo darbus, lyginant su įprastiniais hidrauliniais kaltais.
Pagal pernai spalį pasirašytą 160 mln. eurų vertės Nacionalinio stadiono koncesijos sutartį su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Vilniaus savivaldybe komplekso koncesininkė yra investicijų bendrovė „BaltCap“. Savivaldybės įsipareigojimai sutartyje siekia apie 100 mln. eurų, valstybės – 53,4 mln. eurų.
Numatyta, kad komplekso statybos truks dvejus metus – nuo 2022-ųjų pabaigos iki 2024-ųjų pabaigos.
Planuojama, kad bus pastatyti aštuoni statiniai: futbolo stadionas, sporto centras, dvi futbolo treniruočių aikštės, lengvosios atletikos apšilimo zona ir stadionas, kultūros centras bei 300 vietų vaikų darželis.
Pirmą kartą stadionas šalia Vilniaus „Akropolio“ pradėtas statyti 1987 metais, o 1993-iaisiais užkonservuoti jau pastatyti pamatai bei laikančiosios konstrukcijos. 2008 metais į objektą investavus dar 33,6 mln. eurų, statybos darbai tuomet nutrūko dėl finansavimo trūkumo.