Praėjusią savaitę siūlymams dėl naujų mokyklų pavadinimų pačių įstaigų iniciatyva pritarė Istorinės atminties komisija.
Vilniaus Salomėjos Nėries gimnaziją ketinama pervadinti į Šv. Kotrynos gimnaziją, o Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazija taptų Vilniaus Sostinės gimnazija, šiuos pavadinimus pasiūlė pačių mokyklų bendruomenės.
Vis tik Salomėjos Nėries gimnazijos bendruomenės siūlomas Šv. Kotrynos pavadinimas sąraše buvo antras, mokykla prioritetą teikė Vilniaus medijų gimnazijos pavadinimui, tačiau komisijai toks siūlymas pasirodė trumpalaikis.
„Komisija liko prie Šv. Kotrynos pavadinimo, kuris kalba ir apie vietą, kurioje yra gimnazija, gražiai įsiprasmina pavadinimas vietos kontekste ir istoriškai pavadinimas tinkamas, įamžinantis ir moteris, kas gražu, kad nenutolstam nuo šios krypties“, – praėjusią savaitę BNS sakė komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė.
Anot K. Šeraitės-Gogelienės, komisija vienbalsiai pritarė gimnazijų pavadinimų keitimui, ir, nors kilo klausimų dėl to, ar Vilniaus Sostinės gimnazijos pavadinimas yra tinkamas dėl reikšminio pasikartojimo, jį pasiūlė pati mokyklos bendruomenė, tad komisija šios iniciatyvos nekvestionavo.
Sofijos Kovalevskajos gimnazija pavadinimą nori keisti dėl galimo painiojimo su kitomis ugdymo įstaigomis. Be to, anksčiau mokykla laikėsi matematinės krypties, dabar ji keičiasi, todėl ir matematikės S. Kovalevskajos pavadinimas nebėra tinkamas.
Tuo metu diskusijos dėl Salomėjos Nėries gimnazijos pavadinimo tęsiasi jau kurį laiką.
Kai kurios alumnų organizacijos, tarp jų Vytauto Didžiojo gimnazijos ir Lietuvos edukologijos universiteto alumnų draugija, po istorinės komisijos sprendimo kreipėsi į Vilniaus savivaldybę su prašymu Salomėjos Nėries gimnazijai suteikti ne Šv. Kotrynos, tačiau Kunigaikštienės Birutės vardą.
Klausimą dėl poetės vardo suteikimo viešiesiems objektams svarsto ir vadinamoji desovietizacijos komisija. Ji tą daryti ėmėsi pernai gegužę Lietuvoje įsigaliojus totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimui.
S. Nėris drauge su kitais rašytojais kūrė sovietų valdžią šlovinančią poeziją ir prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatė vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.
