Prieš keletą metų Kražiuose įvykusios siaubingos žudynės, sukrėtė visą šalį. Tuomet žudikas peiliu subadė ne tik senyvą vietos gyventoją, bet ir ją prižiūrinčią socialinę darbuotoją. Tai kone tragiškiausiai pasibaigusi šalies socialinių darbuotojų darbo kasdienybės istorija, kurią visi su kraupu atsimena iki šiol.
„Socialinių paslaugų paskirties darbuotoja lankydama senolį, papuolė į žudiko rankas. Žudikas ne tik nužudė tą senolę, bet ir atėjusią į darbą socialinę darbuotoją“, – sako Socialinių darbuotojų asociacijos vadovė Jūratė Tamašauskienė.
Tačiau eilinė šalies socialinių darbuotojų diena taip pat gali būti prilyginama filmų scenarijams. Po vieną ar po du lankydami ir tieisog skurdžiai gyvenančius piliečius, ir girtus, piktus asocialius asmenis darbuotojai sako sulaukiantys ne tik psichologinio, bet ir fizinio smurto. Pasak piketuotojų, į viešumą patenka tik patys kraupiausi nutikimai jų darbe.
„Nudursiu, nusmeigsiu. Visokių žodžių būna grasinamų. Ir dar dažnais susiduriam ir su psichologiniu smurtu. Net gal ir beveik kiekvieną dieną“, – kalbėjo socialinė darbuotoja Loreta Ščipokienė.
„Automobilis buvo apipiltas degiu skysčiu, lankomosios priežiūros darbuotojos. Pagrasinta sudeginti automobilį, tuo metu buvo ir sudegintas klientas jos akyse. Tai manau čia vienas iš įsimintiniausių, o daug tų atvejų, kai nesikreipiam neužfiksuojam“, – pasakoja socialinė darbuotoja Rasa Vaitkienė.
„Socialiniai darbuotojai pasakoja, kad į juos ir kirvis buvo paleistas ir karštu vandeniu buvo apipilta, paplovomis apipiltas socialinis darbuotojas, sulaužytas telefonas“, – teigia J. Tamašauskienė.
Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės, socialinių sričių darbuotojai simboliškai sumetė savo rankines. Pasak piketuotojų, dažnai jos tampa vieninteliu jų skydu pavojingame darbe.
„Norime akcentuoti, kad mes, socialiniai darbuotojai ginamės tik rankinukais, neturime apsaugos priemonių, tiesiog jaučiamės nesaugios, nei pas klientą, nei darbo vietoje. Vienintelė mūsų apsisaugojimo priemonė – rankinė“, – sako R. Vaitkienė.
Dauguma savivaldybių savo socialiniams darbuotojams moka maždaug šešių šimtų penkiasdešimties eurų algą. Tokie pinigai, anot darbuotojų, už jų patiriamą pavojų – per menki. Piketuotojai kartu reikalauja labiau pasirūpinti ne tik jų kišene, bet ir saugumu.
„Mes norime, kad būtų teisės aktai, kur būtų apibrėžta, kokia turėtų būti darbdavio pareiga, kaip jis turėtų užtikrinti darbuotojų saugumą, kokios turėtų būti garantijos, ar socialinis draudimas papildomas, medicininis, kad darbuotojai jaustųsi saugūs ir apginti savo darbe“, – kalbėjo socialinė darbuotoja Jūratė Čečetienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dirbantiems su riziką patiriančiomis šeimomis, ir atvejo vadybininkams žada kasmet penkiolika procentų didėjančias algas. Be to, esą planuojamos ir naujos darbo saugos nuostatos.
„Šiandien sutarta su socialiniais darbuotojais, kad darysim tą bendrą geriausių tų apsaugos priemonių sąrašą, kurį deklaruosim, kad visos savivaldybės turi tokį užtikrinti“, – mano ministras Linas Kukuraitis.
Tačiau visų funkcijų ministerija, esą apsiimti negali, tad pirmiausia, dėl pavojų darbe pataria kreiptis į tiesioginius darbdavius.
„Jie turėtų kreiptis į savo darbdavį, kurio visų pirma, pareiga yra užtikrinti darbų saugą. Jie tuo turi rūpintis. Ir jei darbdavys ignoruoja darbuotojų nusiskundimus arba iškeliamas rizikas, galima net kreiptis į darbo inspekciją dėl darbo saugos pažeidimų“, – pasakoja viceministrė Vilma Augienė.
Kitas žingsnis, daromas ministerijos, esą socialinių darbuotojų atlyginimų koeficientų suvienodinimas. Mat darbuotojų atlyginimai skirtingose savivaldybėse šiuo metu kartais skiriasi kaip diena nuo nakties.
