Jos duomenimis, už socialdemokratus balsuotų 20,3 proc. apklaustųjų, spalį šią partiją palankiausiai vertino 18 proc. respondentų.
„Tai aukščiausias šios partijos rezultatas nuo praėjusių rinkimų“, – BNS teigė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.
Tuo metu antroje vietoje esantys konservatoriai gautų 8 proc. rinkėjų balsų – mažiausiai nuo 2020-ųjų rinkimų. Prieš mėnesį palaikymą jiems buvo išreiškę 9,3 proc. apklausos dalyvių.
Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 7,7 proc. rėmėjų pakilo į trečią vietą (spalį – 7,3 proc.), į ketvirtą vietą nustumdama opozicinę Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, už ją balsuotų 6,7 proc. apklaustųjų (7,5 proc.).
Valdančiajai koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis sulauktų 5,7 proc. rinkėjų paramos (spalį – 4,7 proc.), opozicinė Darbo partija – 2,8 proc. (2,9 proc.), partija „Laisvė ir teisingumas“ – 2,7 proc. (2,1 proc.), Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) – 2,4 proc. (7,7 proc.), Lietuvos regionų partija – 2,3 proc. (2,4 proc.), Laisvės partija – 1,9 proc. (2,4 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 1,3 proc. (1,6 proc.).
1,4 proc. respondentų nurodė, kad balsuotų už „kitą partiją“, V. Gaidžio teigimu, paprašyti ją įvardyti, apklaustieji dažnai nurodė Nacionalinį susivienijimą.
„Jų po truputį daugėja, jeigu būtų įrašyti, galbūt surinktų ir daugiau“, – sakė sociologas.
10,9 proc. apklaustųjų teigė, jog nebalsuotų rinkimuose, o 25,9 proc. nežinojo, ką rinktųsi. Prieš mėnesį šie skaičiai atitinkamai buvo 10,8 ir 27,4 procento.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko lapkričio 9–19 dienomis. Apklausta 1 tūkst. šalies gyventojų, maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procentinio punkto.
Kai balsuoti uz NT mokestį, LBGT idėjas ir cenzūra - abi partijos NIEKUO nesiskiria.
