Lietuvos karo akademijos politologė Jūratė Novagrockienė sako, kad Lietuvos socialdemokratų partija yra dėkingoje pozicijoje, nes nebūdama – ir pastaruoju metu nebuvusi – valdančiojoje daugumoje gali drąsiai kritikuoti šiuo metu vykdomą politiką.
„Šiuo atveju jai sekasi. (...) Jų santūrumas ir santūri kritika – kartais konstruktyvi, kartais nelabai – atliepia tam tikrą žmonių dalį. Tas sudaro prielaidas, kodėl socialdemokratai išsiveržė į pirmą vietą“, – BNS teigė J. Novagrockienė.
Kaip rodo šeštadienį paskelbta laikraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa, jei sekmadienį vyktų Seimo rinkimai, už Lietuvos socialdemokratų partiją balsuotų 15,9 proc., už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą – 15,6 proc., už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus – 13,1 proc. rinkėjų.
Politologė socialdemokratų sėkmę sieja ir su lyderės V. Blinkevičiūtės fenomenu.
„Ji kažkada susikrovė pasitikėjimo kreditą būdama ministrė ir ją labai kažkodėl gerai žmonės prisimena. Kadangi ji kalba apie socialines problemas, tai jai daug pastangų ir nereikia. Ji sugeba pataikyti į tam tikros dalies žmonių širdis“, – aiškino ji.
J. Novagrockienei antrina ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docentas Gintaras Šumskas.
„Jie yra ryškiausia partinė alternatyva. Tie, kurie eina į gatves, jie tokios alternatyvos nesiūlo“, – BNS sakė politologas.
Pasak jo, valdančiosios partijos šiuo metu susiduria su krizėmis ir tenka priimti nepopuliarius sprendimus, tad jų lyderystės reitinge būtų sunku tikėtis. Tuo metu „valstiečiai“ – antroji reitingo partija – išgyvena vidaus konfliktus. Be to, žmonės dar gali būti nepamiršę jų pačių politikos būnant valdžioje.
„O socialdemokratai yra saugioje pozicijoje, yra žinoma partija, turi naują lyderę. Panaši istorija kaip su Dalia Grybauskaite, kai per saugų atstumą yra visai smagu ir saugu kritikuoti, rodytis“, – dėstė G. Šumskas.
Per saugų atstumą, tai aš turiu omeny Briuselį. Prisiminkime, kai D. Grybauskaitė atvykdavo, pabardavo Vyriausybę ir vėl išvažiuodavo“, – pridūrė jis.
Vis dėlto politologas atkreipia dėmesį, kad skirtumas tarp „valstiečių“ ir socialdemokratų yra mažas, tad kitą mėnesį situacija reitinge gali ir vėl pasikeisti.
Lyginat šį ir ir birželį skelbtą partijų reitingą, beveik visos partijos sulaukė aktyvesnio palaikymo. Politologės J. Novagrockienės teigimu, tai susiję su „įkaitusia politine atmosfera“.
„Formuojasi vienokios ar kitokios nuomonės – dėl skiepų, dėl ribojimų, dėl migrantų krizės. Šiuo metu yra padidėjęs susidomėjimas politika, nes karšta, todėl ir atsiranda daugiau apsisprendusių“, – dėstė ji.
Birželį 40 proc. apklaustųjų teigė nežinantys, už ką balsuotų, arba to išvis nedarytų. Šeštadienį paskelbtoje apklausoje tokie žmonės sudarė 31,5 proc. respondentų.
Nepalankų politikų vertinimą sieja su migrantų krize, empatijos stoka
Remiantis „Vilmorus“ apklausa, tiek prezidento Gitano Nausėdos, tiek premjerės Ingridos Šimonytės reitingas sumenko. Šalies vadovą teigiamai vertina 55,2 proc. respondentų (birželį – 63,1 proc.), ministrę pirmininkę – 29,9 proc. apklaustųjų (birželį – 39,8 proc.).
Be to, fiksuotas neigiamas visų ministrų palankių ir nepalankių vertinimų balansas.
J. Novagrockienė tai iš esmės sieja su migrantų krizės valdymu.
„Tarsi ir kalbama, bet veiksmai eina iš paskos. Mes daug sprendimų galėjome priimti iš karto, bet buvo trypčiojama. Pavyzdžiui, kalbant apie apgręžimus“, – aiškino Lietuvos karo akademijos dėstytoja.
„Žmonės, matyt, tikėjosi daugiau lyderystės ir iš prezidento“, – pridūrė ji.
Politologei pritaria ir G. Šumskas, tačiau jis pabrėžia situacijos sudėtingumą: „Blaškymosi buvo, bet su tokia krize Lietuva susidūrė pirmą kartą.“
Savo ruožtu J. Novagrockienė taip pat akcentuoja I. Šimonytės empatijos stoką, priimant sudėtingus sprendimus.
„Premjerė šneka labai realistiškai, bet iš jos empatijos pritrūksta. Nors ji pasako, kad jai gaila dėl mirčių, matosi, kad jai skaudu. Bet, pavyzdžiui, mitinge prie Seimo buvo žmonių, su kuriais galima buvo kalbėtis. Aš nekalbu apie riaušininkus ar tuos, kurie provokavo, bet buvo dalis, kurie norėjo būti išgirsti“, – aiškino ji.
Tuo metu G. Šumskas atkreipia dėmesį į smukusį pasitikėjimą žiniasklaida.
„Vyriausybė negali efektyviai komunikuoti – kadangi yra tas nepasitikėjimas, tai žmonės informaciją sužino ne iš objektyvios žiniasklaidos, o iš savo sekamų socialinių paskyrų, iš kurių tikrai ne pačią tiksliausią informaciją gauna“, – sakė VDU docentas.
Anot jo, tai buvo matoma ir šią savaitę vykusio mitingo prie Seimo metu, kai valdžia buvo kritikuojama ir už sprendimus, kurių parlamentas net nesvarstė.
Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio Seimo kiemo. Pareigūnams ėmus juos atitraukti nuo pastato, kilo riaušės – į pareigūnus mėtyti buteliai, signalinės raketos, prieš protestuotojus panaudotos ašarinės dujos.
Be kita ko, politologas pabrėžia, kad neigiama žmonių nuomonė kaupiasi jau nuo pavasario, kai buvo svarstomas Partnerystės įstatymas: „Čia tiesiog gavosi tarsi daugiasluoksnis pyragas.“
Anot jo, situaciją apsunkina ir dalies visuomenės nesupratimas, jog migrantų krizė išties yra rimta grėsmė.
„Tarsi tikima, kad ta krizė yra sukelta pačios Vyriausybės nevykusių sprendimų, bet nėra ta informacija pakankamai suvokiama, kad tai – agresija, išorinė agresija“, – sakė G. Šumskas.
Šiemet Lietuvos ir Baltarusijos sieną neteisėtai kirto per 4,1 tūkst. migrantų. Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją.
