JTO Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo ataskaitoje pateikta statistika rodo, kad per paskutinius penkerius metus drastiškai padaugėjo vaikų, pabėgusių iš namų ar globos įstaigų skaičius. Jei 2013 metais paieškų dėl vaikų buvo paskelbta 1168, tai 2018 metais tokių pranešimų fiksuota jau – 2911.
Pranešimų apie psichologinį smurtą prieš vaikus nuo 2013 iki 2018 metų padaugėjo daugiau nei keturiais kartais. 2013 metais tokių buvo 647, o 2018 metais jau 2600. Padaugėjo ir bauginančių pranešimų apie seksualinį smurtą prieš vaikus, 2013 metais tokių pranešimų gauta 90, o pernai jau 151.
Smurto buvo visada, tik anksčiau mes jį slėpėm
Vaikų psichiatras Linas Slušnys sako, kad jam tenka daug lankytis mokykloje ir situacija dramatiškai nesikeičia. Visgi, pranešimų apie psichologinio smurto padaugėjimą, reiškia, matyt, kad daugėja ne pačių nutikimų, bet atsiranda daugiau drąsos apie juos pranešti.
„Apie tai ima kalbėti ir patys vaikai, šie atvejai dažniau fiksuojami policijoje. Tarkime, jei palygintume situaciją su 2001-2003 metais, kai teko dirbti su keliomis ES šalimis ir tirti psichologinio smurto, seksualinio prievartavimo ir panašius atvejus, tai tuomet statistinėse lentelėse mes atrodėme itin gerai. Policija daugelio atvejų net nefiksuodavo, tarkime, psichologinis smurtas buvo suprantamas, kaip šeimos vidaus reikalas. Vaikas laikytas šeimos nuosavybe ir policija nesikišdavo, jei prieš jį buvo psichologiškai smurtauta. Tuo metu statistikos lentelėse mes atrodė labai gerai, tarkime, Belgijoje pranešimų būdavo daug, o pas mus – per du metus vos vienas. Atrodė, o kokie mes nuostabūs“, – pasakojo psichologas.
Anot jo, statistika ėmė blogėti, kai atsirado supratimas, kad galima gauti pagalbos ir į skundą bus reaguojama. „Seksualinės prievartos pranešimų ėmė daugėti nuo 2005 metų, matant, kaip statistikoje auga skaičiai, darėsi baisu, bet realiai nebuvo jokios dramos, tiesiog padaugėjo pranešimų, policija pradėjo dirbti geriau, ėmė reaguoti“, – kalbėjo L. Slušnys.
Anot jo, panašiai, tik kiek vėliau, nutiko ir su pranešimais apie fizinį ir psichologinį smurtą. Atsiradus „nemušimo“ įstatymams padaugėjo ir pranešimų apie įvairias smurto formas prieš vaikus. Anot vaikų psichiatro, jų ir ateityje turėtų daugėti, bet po kokių trijų metų – nusistovės.
„Gąsdintis nereikia vieno dalyko, visada taip buvo. Tik dabar mes apie tai pradedame drąsiai kalbėti ir nebijome tą išklotinę parodyti Lietuvos ir tarptautiniu mastu. Reikia džiaugtis, kad dalykai yra fiksuojami. Tai nėra kažkokie išskirtiniai dalykai“, – svarstė L. Slušnys. Jis tikino, kad matydami tokią statistiką politikai turi imtis darbo, keisti situaciją.
„Poreikis padėti tėvams yra didelis. Tėvai prašo mokymų, nori žinoti, kaip elgtis su vaikais, kai jų negalima mušti. Tėvams reikia žinių, kaip elgtis, nes jie buvo mokomi vienaip auginti vaikus, dabar situacija keičiasi ir reikia kitokių metodikų“, – sakė vaikų psichiatras.
Jis taip pat priminė, kad pranešimai apie smurtą ar seksualinę prievartą nebūtinai reiškia, kad šie atvejai buvo įrodyti, rado kelią į teismus. Pasak psichiatro, pasitaiko atvejų, kai šeima kovoja dėl vaikų ir mėtosi šlykščiais kaltinimais, jie registruojami ir papildo statistiką, bet vėliau subliūkšta.
Vaikų psichiatras taip pat akcentavo, kad tam tikri įvykiai lėmė skundų dėl seksualinės prievartos padaugėjimo. „Po „violetinės“ istorijos turėjo pašokti statistikos rodmenys ir tikrai buvo pašokimas seksualinės prievartos atvejų. Ta pati istorija padarė ir gerą darbą, žmonės ėmė atviriau apie tai kalbėti, policija ėmė rimčiau reaguoti. Taigi, nagrinėjant statistiką svarbu žiūrėti ir tai, kas tuo metu vyksta“, – svarstė L. Slušnys.
Vaikų psichiatras taip pat tikino, kad bendra situacija Lietuvoje gerėja, vaikai auga drąsesni, jaučia, kad gali reikalauti pagarbos. „Mes vis dar turime išmokti nebijoti vaikų, išmokti drausminimo priemonių, kurios padėtų, o ne trukdytų jiems gyvenime. Šeimų savimonė gerėja, bet problemų turime su socialinėmis tarnybomis ir jų pagalba šeimoms. Stinga gerų specialistų, kurie mokėtų laiku ir tinkamai įvertinti situaciją“, – sakė psichiatras.
Grobuonys tyko internete
Paramos vaikams centro psichologė ir programos „Vaikystė be smurto" vadovė Ieva Daniūnaitė sako, kad didėja visuomenės sąmoningumas, todėl daugėja pranešimų.
„Seksualinė ir emocinė prievarta nėra naujas reiškinys, tačiau tai sunkiau atpažįstamos smurto prieš vaikus formos, todėl gali būti sunkiau tai pastebėti ir kreiptis pagalbos", – teigė psichologė, pabrėžusi, kad prie seksualinės prievartos dabar jau reiktų priskirti ir seksualinį priekabiavimą internete.
„Seksualiai vaikus išnaudojantys žmonės turi daugiau galimybių prieiti prie vaikų internete. Svarbu, kad kuo daugiau atvejų būtų užfiksuoti, apie juos pranešta. Jei peržvelgtume teisėsaugos atliekamų tyrimų duomenis, seksualinės prievartos tyrimų skaičius Lietuvoje nėra didelis, bet jis pamažu didėja. Tarkime, pernai buvo didesnis nei užpernai. Visgi, jei kalbame apie konkrečius skaičius, pranešimus, tai turime pripažinti, kad prievartos atvejų tikrai yra daugiau nei 151", – sakė I. Daniūnaitė.
Pasaulinė statistika ir tyrimai rodo, kad vienas iš penkių vaikų iki savo 18 gimtadienio nukenčia nuo seksualinės prievartos.
„Pastebime, kad tikrai daugiau tėvų yra susirūpinę, tėvai mano, kad reikia su vaikais kalbėtis apie tykančius pavojus, kokie prisilietimai yra geri, o kokie – ne. Yra klausiama, kaip kalbėtis su vaikais, ką daryti pastebėjus padidėjusį vaikų susidomėjimą seksu. Taip pat tėvai ir specialistai vis daugiau kalba apie kūno saugumą, prievartos pavojus. Tai temos, apie kurias diskutuoti nelengva, bet būtina", – aiškino I. Daniūnaitė.
Pasak psichologės, Lietuva pagal smurto paplitimo atvejus prieš vaikus nesiskiria nuo kitų šalių. Situacija yra panaši, tačiau daugėja tėvų, kurie ieško pagalbos, nori žinoti, kaip deramai elgtis su vaikais.
„Daugiau tėvų stengiasi pastebėti, kaip vaikas jaučiasi ir elgiasi. Vis daugiau žmonių nebijo kreiptis pagalbos. Ateina į tėvų kursus, konsultacijas, pripažįsta, kad yra problemų, nori pagelbėti savo vaikams", – sakė I. Daniūnaitė.