Palyginęs dabartinę situaciją su tais laikais, kai dar studijavo, Seimo narys psichiatras Linas Slušnys patvirtino, kad pasidžiaugti yra kuo. Tačiau jis kartu konstatavo, kad savižudybės – ne tik psichikos sveikatą apimantis klausimas, bet ir didžiuliai ekonominiai nuostoliai valstybei.
Milijardai nuostolių
„Galiu pasidžiaugti, kad kai pradėjau savo kaip vaikų psichiatro karjerą, rezidentūrą, savižudybių 100 tūkst. gyventojų matydavau tokius skaičius kaip 45, 47. Ir visą laiką metų viduryje, kai suvedami duomenys, vėl puldavai į neviltį, nes Lietuva iš esmės visada „plaukiojo“ tarp labiausiai lyderiaujančių valstybių“, – Seime surengtoje konferencijoje „Lietuvos pažanga mažinant savižudybių ir priklausomybių problemą“ kalbėjo parlamentaras.
Jis teigė kaip tik dabar esantis „tradicinio“ savižudžio amžiaus – virš 50 metų vyras. „Tiesa, dar turėčiau būti iš kaimo. Būdavo, juokdavausi, kad jei esi 50–60 metų, iš kaimo, vartojantis alkoholį, tai jau ir turime „dovaną“, gali žiūrėti kaip į būsimą savižudį“, – pridūrė jis.
Anot jo, nors savižudybių mažėja, niekaip neprieinama iki sprendimo būdų, kaip tuos žmones išsaugoti.
„Į tai žiūriu ne tik iš psichikos sveikatos pusės, bet ir kaip į ekonomiką. Kiekvienas nusižudęs žmogus dažniausiai yra darbingo amžiaus, tuos žmones, kurie gali dar labai daug Lietuvai nuveikti, mes prarandame. Nepadėdami išspręsti savižudybės, kažkada esu žiauriai pasakęs, per savo nepriklausomybės metus dėl to užkasėme milijardus.
Nes vieno žmogaus praradimas yra milijonai, o jei paskaičiuosime, kiek kasmet praradome, o būdavo metai, kai ir tūkstantį žmonių ir daugiau, tai įsivaizduokime, kad praradome milijardus. Atrodo, ciniška taip matuoti dalykus, bet kartais kitaip suvokti praradimus yra labai sunk. Tad tai nėra vien tik sveikatos klausimas, tai ir mūsų šalies, tautos išgyvenimo klausimas“, – komentavo L. Slušnys.
Prasčiausi rodikliai Europoje
Pristačiusi naujausią statistiką Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vadovė Rūta Ustinavičienė konstatavo, kad šalyje situacija išlieka prasčiausia Europoje.
Palyginus su kitomis šalimis Lietuva jau ne pirmus metus yra pirmoje vietoje. Tik 2019 metais, remiantis naujausiais Eurostato duomenimis, buvome antroje vietoje. Mus aplenkė Lichtenšteino valstybė, taip nutiko, nes nykštukinėje valstybėje buvo 8 savižudybės. Bet mūsų padėtis, sakyčiau, Europoje yra prasčiausia“, – konstatavo ji.
Specialistė nurodė, kad pagal savižudybes 15–19 m. amžiaus grupėje tarp Europos šalių esame antroje vietoje, mus „lenkia“ tik Estija.
„50–54 m. grupėje mūsų padėtis yra prasčiausia, o tarp 85 m. ir vyresnių esame 5 vietoje, prastesnė situacija tik Slovėnijoje, Kroatijoje, Austrijoje ir Vengrijoje“, – vardijo R. Ustinavičienė.
Kelis kartus daugiau vyrų mirčių
Išankstiniais 2021 m. duomenimis, didžiąją dalį išorinių mirties priežasčių sudarė nelaimingi atsitikimai, 25 proc. jų – savižudybės, 2 proc. nužudymai ir 4 proc., kai ketinimas žudytis yra nepatikslintas.
„Mirčių skaičius mažėja ir tuo galime džiaugtis, pernai turėjome 565 mirtis. Vyrų savižudybių yra kelis kartus daugiau nei moterų. Bendras rodiklis siekia 20 mirčių 100 tūkst. gyventojų. Vyrų – 33 mirtys 100 tūkst. gyventojų ir moterų – 8 mirtys 100 tūkst. gyventojų“, – aiškino Higienos instituto specialistė.
Vertinant pagal amžių, didžiausia dalis nusižudžiusių yra vyresnio amžiaus darbingi žmonės. 43 proc. jų buvo 40–64 m. amžiaus, apie 30 proc. mirčių buvo tarp 65 m. ir vyresnių, apie 25 proc. – jauno amžiaus (20–39 m.) suaugusiųjų ir 2–3 proc. – tarp 10–19 m. amžiaus vaikų.
Prieš dešimtmetį – 2010 metais – Lietuvoje iš viso registruota 1018 savižudybių.
Nemato tikrojo savižudybių masto
R. Ustinavičienė atkreipė dėmesį, kad vis tik susiduriama su problemomis nustatant tikrąjį savižudybių mastą.
„Apie tai kalba ir kitos šalys. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, savižudybės gali slėptis po tokiais kodais kaip „nepatikslinta“, nelaimingi atsitikimai, nužudymai ir nežinoma mirties priežastis.
Pavyzdžiui, šių metų atliktas tyrimas parodė, kad daug mirtinų insulino perdozavimo atvejų išties buvo savižudybės. Čia yra įvardijamos kelios priežastys – kultūriniai aspektai, didelė šeimos įtaka“, – sakė ji.
Specialistė pasakojo, kad ir atlikti tyrimai rodo, kad mirties liudijimą išrašinėjantis šeimos gydytojai linkę ginti šeimos interesus ir pažymi, kad šeimos apsauga yra svarbiausia.
„Ir Lietuvoje tad turime atvejų, kai šeimos prašymu įrašoma, kad ketinimas nepatikslintas, nes yra ir gėdos jausmas, religiniai aspektai. Jei paimtume įvykius, kai ketinimas nepatikslintas, imant skaičius nuo 2009 iki 2021 m., grubiai trečdalį jų priskiriant savižudybėms, nes viena dalis tektų nelaimingiems atsitikimams, kita – nužudymams, teoriškai mirčių dėl savižudybių padidėtų 11–12 proc.“, – komentavo R. Ustinavičienė.
Ji pridūrė, kad dar jautresni nei mirties priežasčių statistika yra bandžiusiųjų nusižudyti skaičiai.
„Jie yra jautrūs, nes šie žmonės gyvi ir tikrai daug atvejų bandymų žudytis nenukeliauja iki informacinės sistemos“, – sakė ji.
Pandemija augino simptomų, bet ne sutrikimų skaičių
Nors ypač po dvejų pandemijos metų buvo gausu įspėjimų, kad turėsime problemų dėl prastėjančios psichikos sveikatos, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto Psichotraumatologijos centro psichologė, vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Inga Truskauskaitė teigė, kad kol kas nėra jokių specifinių įrodymų, kad taip nutiko.
„Tiesa, padaugėjo kai kurių sutrikimų simptomų, bet ne pačių sutrikimų. Be kita ko, pandemija atskleidė, kad žmonės yra pakankamai atsparūs susitvarkyti su tokiais iššūkiai, kurios sukėlė pandemija“, – pastebėjo ji.
Ji atkreipė dėmesį, kad stebėtas skirtingas jaunų suaugusiųjų atsakas į pandemiją. Anot I. Truskauskaitės, jei bendras vidurkis padidėjo nedaug, labai skirtinga situacija yra skirtingose grupėse. Įdomiausia grupė – jaunų suaugusiųjų, jie sudaro populiacijos 15,6 proc. Ir daugiau nei pusei jų padaugėjo minčių apie savižudybę per pandemiją.
Tačiau daliai tokių minčių sumažėjo ir tai yra tie žmonės, kurie jau turėjo sunkumų iki pandemijos ir buvo didesnės rizikos grupėje.
„Kita vertus, dalis sunkumų pandemijos metu sumažėjo. Paanalizavus tuos, kuriems sunkumų sumažėjo ir kuriems padidėjo, didesnę riziką turėjo tie jauni žmonės, kuriems buvo padidėjęs depresiškumas, nerimas, stresas ir kurie jautėsi vieniši. Jie turėjo daugiau minčių apie savižudybę“, – pastebėjo I. Truskauskaitė.
Aptardama duomenis iš Lietuvos ir Lenkijos specialistė pridūrė, kad suaugusiųjų populiacijoje apie savižudybę dažniau pagalvojo 23,5 proc. asmenų. Didžiausi rizikos veiksniai – vienišumas, izoliacija, buvimas namuose.
Tuo metu stebimas emocinių sunkumų padaugėjimas tarp paauglių – padidėjo hiperaktyvumas, padaugėjo elgesio sunkumų. Taip pat dalis patyrė problemų bendraujant su bendraamžiais.
