Per pustrečių metų Vyriausybė padarė klaidų, tačiau vargu, ar kas nors norėtų atšaukti jos sprendimus, sako premjeras Saulius Skvernelis. Jis taip pat atsiprašė Lietuvos žmonių už politines rietenas ir susistumdymus.
„Taip, vykdant reformas daroma ir klaidų, išmokstamos pamokos. Man asmeniškai teko per trumpą laiką sukaupti nemažą politinę patirtį, tiesiog buvau priverstas tą padaryti, teko lipti ant grėblių, kurių laiku nepastebėdavau, teko nudegti ten, kur tai buvo visai nebūtina“, – ketvirtadienį prezidentui Gitanui Nausėdai pateikus S. Skvernelio kandidatūrą į premjerus Seime sakė Vyriausybės vadovas.
Jis teigė išmokęs buvusias pamokas.
„Didžiausia klaida buvo galvoti, kad tiksliai žinome, ko reikia Lietuvai, ir vienintelis tikslas yra kuo greičiau pasiekti tuos pokyčius. Tačiau visuomenė retai kada pokyčius sutinka džiugiai. Be to, retai kada politikų sprendimai suveikia tiksliai taip, kaip planuota“, – sakė S. Skvernelis.
Jis tvirtino suprantąs, kad visuomenei reikia aiškinti, koks yra galutinis siūlomų pokyčių tikslas.
„Abejoju, ar šiandien Lietuvoje būtų daug žmonių, kurie sutiktų atšauti šios Vyriausybės sprendimus ir grįžti į 2015 metus. Net ir tie, kurie labai aktyviai ir dažnai ir pagrįstai kritikavo, manau, kad pokyčių nauda įsitikino patys“, – teigė premjeras.
Tarp svarbiausių padarytų darbų S. Skvernelis minėjo pradėtus mokėtus vaiko pinigus, pensijų didinimą, mokesčių reformą, verslo aplinkos gerinimą ir investicijų pritraukimą, kovą su šešėliu, valstybės įmonių depolitizavimą, kompensuojamųjų vaistų kainų mažinimą.
Kita vertus, anot jo, lankstumo pritrūko įvedant etatinį mokytojų darbo apmokėjimą.
„Gaila, kad nepavyko susitarti, ir apmaudu, kad sprendimai, kurie randami dabar, nebuvo rasti anksčiau“, – sakė premjeras.
Kaip vieną iš klaidų ir išmoktą pamoką S. Skvernelis minėjo politines rietenas. Už tai jis atsiprašė Lietuvos žmonių.
„Suprantu, kad kai kada griežta retorika politikoje taip pat gali būti klaida. Kaip ir nesibaigiančios rietenos, kaltųjų ieškojimai, tušti apsižodžiavimai su oponentais. Šias pamokas taip pat išmokau“, – sakė jis.
„Šiandien šioje salėje galime kiekvienas, bent aš asmeniškai tikrai, atsiprašyti Lietuvos žmonių. Kartais demokratinė konkurencija išsigimsta ir vietoj bendro darbo Lietuvos labui, jiems tenka matyti ambicijų kovas ir politinius susistumdymus. Tai negerina bendro fono valstybėje ir tikrai neskatina joje pasilikti mūsų jaunimo. Šalia pokyčių būtina ramybė ir stabilumas“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Jo teigimu, per likusius pusantrų darbo metų didžiausias dėmesys bus skiriamas socialinės atskirties mažinimui, kovai su korupcija, savivaldos galių stiprinimui, regionų infrastruktūros gerinimui, savivaldybių savarankiškų funkcijų plėtimui, valstybės valdymo išlaidų mažinimui, mokslo ir verslo bendradarbiavimo plėtimui.
„Rengiamas nemokamo bakalauro modelis, didinamas neformaliojo ugdymo finansavimas, ruošiamasi įtvirtinti tarėjų institutą teismuose, rengiamasi įvesti nemokamą vaikų maitinimą mokyklose“, – vardijo S. Skvernelis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos premjeru pasiūlytas nepartinis S. Skvernelis Vyriausybei vadovauja nuo 2016 metų pabaigos.
Praėjusį penktadienį Gitanui Nausėdai davus prezidento priesaiką, Vyriausybė jam grąžino įgaliojimus. Tokia procedūra, kartais vadinama mandagumo atsistatydinimu, yra numatyta Konstitucijoje.
Ketvirtadienį G. Nausėda Seimui pateikė S. Skvernelio kandidatūrą toliau eiti premjero pareigas.
Balsavimas dėl pritarimo premjero kandidatūrai numatytas kitos savaitės antradienį.
Premjeras su prezidentu taip pat turės suderinti naujosios Vyriausybės sudėtį.
S. Skvernelis iš pradžių žadėjo, kad dėl nesėkmingų prezidento rinkimų atsistatydins iš pareigų, bet vėliau apsigalvojo ir nusprendė likti poste.
