S. Malinauskas portalui tv3.lt patvirtino, kad S. Skvernelis svarstytų tapti valstiečių partijos nariu, o vėliau, matyt, ir jos vedliu. Tai, pasak patarėjo, nenauja diskusija, tokios idėjos buvo svarstomos jau senokai.
„Diskusija yra sena. Ministras pirmininkas ir penktadienį duotame interviu ir anksčiau yra sakęs, kad valstiečių-žaliųjų sąjunga (LVŽS) pati turėtų galvoti apie tam tikrus pokyčius, kurie turėtų įvykti žvelgiant į rinkimų rezultatus ir prognozuojant juos 2020 metais“, – sakė premjero patarėjas.
Jis sakė, kad premjeras svarstytų stoti į valstiečių partiją, tačiau tik tokiu atveju, jei matytų, kad partija nori pokyčių. Nestotų į tokią partiją, kokia yra dabar.
„Mano nuomonė, paremta tuo, kiek teko bendrauti ir sveiku protu, kad jei kalbi apie pokyčius (partijoje) ir nori juos atnešti, geriausiai tai gali padaryti bent jau kandidatuodamas ir bandydamas tapti partijos lyderiu“, – sakė S. Malinauskas.
Premjero patarėjas įvardijo pokyčius partijoje, kurių premjeras norėtų. Visų pirma tai „partinė statyba“, politinės jėgos pasikeitimai.
„Partija nesustiprėjo, narių skaičius nepasikeitė (po 2016 metų rinkimų), tas matėsi ir po politinės kampanijos. Yra daug savanorių, žmonių, kurie po susitikimų palieka savo anketas, bet tai ir liko popierinėse anketose. Niekas nepasirūpino kviesti juos į partiją, bandyti sustiprinti. Tai jauni žmonės, miestai. Šiuo metu partija yra orientuota į regionus, ją palaiko vyresni žmonės. Tai tam tikros tendencijos, kurios gali kelti nerimą“, – sakė S. Malinauskas.
Jis taip pat pabrėžė, kad partijoje svarbu ir vertybiniai dalykai, normalios diskusijos dėl ateities, lyderystės.
„Tai, kas vyksta šiuo metu, ne visada primena demokratinius procesus. Net ir kalbant apie dabartinius partijos lyderius. Seimo pirmininkas šiuo metu yra vienas iš populiarių politikų ir jis yra valstiečių partijos narys, ir ten yra ir kitų vyresnių ar jaunesnių lyderių. Šioje vietoje reikėtų kalbėti, kaip partija tuos lyderius ugdosi ar jiems leidžiama stiprėti ir reikštis, ar jie tampa grėsme partijos dabartiniam lyderiui? Šiuos dalykus reikia sverti ir pasižiūrėti, kas laukia partijos“, – kalbėjo S. Malinauskas.
Anot patarėjo, konflikto tarp S. Skvernelio ir Ramūno Karbauskio nėra, bet yra skirtingos takoskyros.
„Tai normalu, tai skirtingos asmenybės ir skirtingi politikai. Jie bendražygiai, bet kiekvienas turi savo bruožų“, – sakė premjero patarėjas, tikindamas, kad 2016 metų rinkimai valstiečiams buvo sėkmingi, nes du skirtingi žmonės atėjo ir kartu dalyvavo rinkimuose.
Kalbėdamas apie premjero ateitį ir galimus politinius žingsnius, S. Malinauskas nepaneigė galimybės, kad S. Skvernelis gali kurti ir savo politinę jėgą. Esą visos galimybės egzistuoja.
„Reikia pažiūrėti į paprastą matematiką, S. Skvernelis sulaukė apie 300 tūkst. žmonių palaikymo prezidento rinkimuose, jis lieka populiariausias kandidatas į ministrus pirmininkus, Vyriausybės palaikymas padidėjo. Jis centro kairės politikos flange yra vienas stipriausių arba stipriausias politikas“, – sakė S. Malinauskas.
Tiesa, premjero patarėjas tikino, kad privalu pasvarstyti ar Lietuvai reikia naujos partijos ar geriau paieškoti bendrų sprendimų, tam, kad nesiskaldyti.
„Visos galimybės yra, reikia pasirinkti protingai, kaip jomis naudotis“, – tikino jis. S. Malinauskas aiškino, kad akivaizdu, jog ultimatumas rinkėjams iš R. Karbauskio pusės pakenkė S. Skvernelio prezidentiniams rezultatams.
„Net be tyrimo akivaizdu, galima pažiūrėti, kaip keičiasi valstiečių-žaliųjų palaikymas, didėja jis ar mažėja. Akivaizdu, kad pokyčius reikia daryti, vienas iš pokyčių – bendravimo tonas. Mes tų ultimatumų girdime daug“, – sakė patarėjas, patikinęs, kad „iš to reikia padaryti išvadas ir nuo tokios politikos pasitraukti“.
Jis pripažino, kad yra daryti tyrimai, kaip žmonės vertina R. Karbauskį ir kokią įtaką tai daro S. Skverneliui.
„Vertinimai stipriai skiriasi.<<..>> Tyrimai rodo, kad šioje vietoje (R. Karbauskis) susiduria su tam tikromis problemomis ir kaip tai veikia politinę jėgą, ir su ta politine jėga susijusius politikus, tie tyrimai aiškiai parodo. Vėlgi klausimas atviras, tai ignoruoti ar ieškoti sprendimų?", – klausė premjero patarėjas S. Malinauskas.
Įvertino Skvernelio iniciatyvą
Seimo vicepirmininkė, ilgametė LVŽS narė Rima Baškienė palankiai vertina premjero norą stoti į valstiečių gretas.
„Jeigu yra tokie norai, jie sveikinti“, – portalui tv3.lt sakė R. Baškienė.
Politikė pažymėjo, kad su S. Skverneliu valstiečiai dirba ne pirmus metus, mato puikius jo darbo rezultatus bei aktyvią ir konstruktyvią veiklą.
Tačiau partijos pirmininko posto ant lėkštutės S. Skverneliui niekas nepateiks. Anot R. Baškienės, valstiečių gretose, kaip ir kitose politinėse partijose, vyksta demokratiniai procesai. Politikės teigimu, kai vyks partijos suvažiavimas, S. Skvernelis galės kelti savo kandidatūrą ir bandyti savo laimę partijos pirmininko rinkimuose.
„Nematau nieko išskirtinio, jei bus vienas, antras, o gal ir daugiau kandidatų“, – kalbėjo valstietė.
Kad LVŽS reikia atsinaujinimo kalbėjo ir S. Skvernelis, ir V. Pranckietis. R. Baškienė tvirtina, kad bet kuriai partijai reikia pokyčių. Pasak politikės, svarbu, kad LVŽS augtų stiprėtų ir keistųsi.
„Neišvengiamai to reikalauja laikmetis, todėl natūralu, kad pokyčiai yra reikalingi. Būtų nesuprantama, kad mes dešimtmetį norėtume išlikti tokie patys, kokie buvome“, – tvirtino R. Baškienė.
