„Mes matome, kad yra visiškas nesusikalbėjimas tarp valdžios institucijų, nes yra pasimetimo, nežinoma, dėl ko reikia derėtis, ar išvis reikia derėtis. Bet anksčiau mes dar turėjom galimybę turėti iniciatyvą savo rankose, dabar iniciatyva yra anoj pusėj. Jeigu tu nesugebi tų savo žodžių ir pažadų įgyvendinti, kad tu naudosi kinetinę jėgą spręsti klausimus, darysi kitus ryžtingus žingsnius, tai ana pusė puikiai mato, kad mes neįgalūs, juokiasi ir darys tokį spaudimą, kokį nori“, – LRT televizijai pirmadienį sakė politikas.
„Tai aš net neabejoju, kad norint šitą situaciją dabar, kurioje mes iš tikrųjų esam jau pralaimėtojų pusėje, kažkaip išspręsti, tos politinio lygmens derybos bus neišvengiamos“, – pridūrė jis.
Demokratų lyderis taip pat pažymi pasigendantis ir griežtesnės šalies vadovo pozicijos.
„Aš tikrai nemačiau prezidento iniciatyvos sušaukti Europos Vadovų Tarybos neeilinį susitikimą, galbūt nuotolinį, pasakant, kad Lietuva susiduria, jeigu pripažįstam, kad tai nėra tik kontrabanda, su beprecedente krize. Nemačiau ir Seimo mūsų kažkokios vadovybės iniciatyvos, nes rezoliucijas priiminėjame mes dėl Ukrainos ir Baltijos valstybės, NB8 valstybės, bet tokių žingsnių nėra. Tai belieka tai, kad, matyt, reikės to politinio kontakto, bet tikrai ne su aukščiausiu lygmeniu. Reikia žiūrėti, kas ten legitimu – ar parlamentas legitimus, ar Vyriausybė legitimi“, – teigė S. Skvernelis.
Savo ruožtu Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Remigijus Motuzas tikina, jog derybų su Aliaksandro Lukašenkos vadovaujamu režimu nebus.
„Manau, kad šiandien tikrai politinio lygmens derybos neįvyks ir tikriausiai artimiausiu metu jos neįvyks, kadangi tą krizę sukėlė ne Lietuva, o Baltarusija“, – LRT televizijos laidoje aiškino socialdemokratas.
Jo teigimu, vien uždaryma sienas su Baltarusija Lietuva Minskui parodė pakankamai tvirtą savo poziciją, tačiau R. Motuzas pripažįsta – su sprendimu vėl atidaryti pasienio kontrolės punktus galėjo būti paskubėta.
„Sienos uždarymas buvo tokia svarbi priemonė. Ji parodė, kad Baltarusija ir jos institucijos iš tiesų sureagavo, po to siūlė derėtis ir kitus dalykus. Manau, kad iš tiesų tuo laikotarpiu balionų skaičius sumažėjo ir galim sakyti, kad Baltarusija suprato, kad Lietuva gali imtis ryžtingesnių priemonių. Žinoma, kad šiandien yra tam tikrų problemų, galbūt atidaryti sieną buvo kiek paskubėta, žiūrint iš šios dienos pozicijų“, – teigė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
Kiek anksčiau prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog negalima atmesti galimybės ir vėl uždaryti pasienio kontrolės punktus su Baltarusija. Tačiau kelti klausimus, ar Vyriausybės sprendimai buvo priimti laiku, šalies vadovo teigimu, nėra prasmės.
Šalies vadovas taip pat pažymėjo, jog šiuo metu didžiausia problema yra ne Vyriausybės priimami sprendimai bei jų laikas, o teroristiškai besielgianti valstybė.
Kaip skelbta, pastarąją parą Lietuvos oro erdvėje fiksavus link Vilniaus oro uosto judančias atžymas, pastarasis buvo uždarytas du kartus.
Sprendimą stabdyti skrydžius lėmė navigacinėje sistemoje fiksuotos atžymos, kurios būdingos balionams, judančios Vilniaus oro uosto kryptimi.
ELTA primena, kad tai – vienas iš daugelio atvejų, kai dėl kontrabandinių balionų iš Baltarusijos grėsmės sustabdyta Vilniaus oro uosto veikla.
Reaguodama į šiuos incidentus, Lietuvos Vyriausybė spalio pabaigoje nusprendė uždaryti Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktai su Baltarusija, jų veikla atnaujinta praėjusią savaitę.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
