„Šiandien kalbėjausi su kolega Lenkijos premjeru Mateusz Morawiecki (Mateušu Moraveckiu). (...) Sutarėme, kad kitą savaitę būtų atkurtas laisvas žmonių judėjimas tarp Baltijos valstybių ir Lenkijos. Tai skubos tvarka suderins atsakingos valstybių ministerijos“, – feisbuke penktadienį paskelbė premjeras.
Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią tvarką, tautiečiams išvykimas iš šalies yra nevaržomas, tačiau sugrįžus į Lietuvą iš valstybės, kurioje susirgimų skaičius viršija 15 atvejų 100 tūkst. gyventojų, būtina dviejų savaičių izoliacija.
Užsieniečiams, norintiems atvykti į Lietuvą galioja kita tvarka – jei užsienio valstybėje per pastarąsias 14 dienų susirgusiųjų COVID-19 skaičius 100 tūkst. gyventojų yra nuo 15 iki 25, tokios šalies piliečiams leidžiama atvykti į Lietuvą, tačiau jiems privaloma 14 dienų izoliacija. Jei susirgimų skaičius neviršija 15 atvejų 100 tūkst. gyventojų, tokių šalių piliečiams ne tik leidžiama atvykti, bet jiems nereikia ir izoliacijos.
Jei susirgimų skaičius viršija 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų, užsieniečiams atvykti draudžiama.
Šalių, kurios atitinka šiuos reikalavimus, sąrašą bendrai koordinuoja visos trys Baltijos šalys, tarp kurių judėjimo suvaržymai panaikinti jau anksčiau. Šis sąrašas skelbiamas kiekvieną pirmadienį.
Į pirmąjį Sveikatos apsaugos ministerijos paskelbtą sąrašą šalių, iš kurių leidžiama atvykti užsieniečiams, įtrauktos 27 valstybės.
Dviejų savaičių saviizoliacija tiek lietuviams, tiek užsieniečiams nėra būtina atvykus iš 24 iš jų. Tarp šių šalių yra ir Lenkija.
Atvykti be reikalavimo saviizoliuotis leista iš: Liuksemburgo, Nyderlandų, Italijos, Danijos, Lenkijos, Rumunijos, Prancūzijos, Suomijos, Vokietijos, Čekijos, Estijos, Austrijos, Bulgarijos, Latvijos, Vengrijos, Norvegijos, Šveicarijos, Kipro, Graikijos, Islandijos, Slovakijos, Kroatijos, Slovėnijos ir Lichtenšteino.
Saviizoliacija bus būtina, tačiau atvykti leista iš: Maltos, Airijos ir Ispanijos.
Skvernelis: Lenkija kartoja remianti Lietuvą dėl Astravo elektros boikoto
Lenkija pakartojo remianti Lietuvos sprendimą nepirkti Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) elektros bei šalies poziciją pasirašyti deklaraciją tarp trijų Baltijos valstybių, pareiškė premjeras Saulius Skvernelis.
S. Skvernelis teigia tokią paramą dar kartą išgirdęs penktadienį pokalbyje su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiiu (Mateušu Moraveckiu).
„M. Morawieckis aiškiai patvirtino Lenkijos paramą Lietuvos pozicijai dėl neatidėliotino sinchronizacijos projekto įgyvendinimo ir elektros nepirkimo iš nesaugios Astravo AE. Lenkija suinteresuota, kad nesaugiose trečių šalių elektrinėse pagaminta elektra nepatektų į rinką, todėl jie remia mūsų poziciją dėl politinės deklaracijos tarp Baltijos valstybių pasirašymo“, – feisbuko paskyroje teigia S. Skvernelis.
Lietuva siekia įtikinti Estiją ir Latviją taip pat boikotuoti Astravo elektrą – abi šalys palaiko Lietuvos siekį, bet pačios, ypač Latvija, nenori prisiimti įsipareigojimo nepirkti baltarusiškos elektros po to, kai pradės veikti Astravo AE.
Vyriausybė praėjusį trečiadienį nepriėmė sprendimo dėl trijų Baltijos šalių susitarimo prekiaujant elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis. Tikimasi, kad į derybas aktyviai įsitrauks Europos Komisija.
Opozicijos politikai bei kai kurie ekspertai sako, kad reikia siekti ambicingesnio trišalio susitarimo, pagal kurį visos trys šalys solidariai nepirktų elektros iš Baltarusijos. Tačiau tam priešinasi Latvija.
Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad bendro sutarimo su Estija ir Latvija nebuvimas nėra naudingas Lietuvai.
Lietuva yra didžiausia Baltarusijoje statomos elektrinės kritikė ir yra pasiryžusi boikotuoti jos elektros patekimą į rinką. Minskas neigia Vilniaus kritiką dėl jėgainės nesaugumo.
