„Dar būnant ministru pirmininku tie patys klausimai buvo aktyviai sprendžiami su kolegomis Baltijos valstybėse dėl šito projekto strigimo“, – trečiadienį laidoje „Delfi interviu“ kalbėjo S. Skvernelis.
„Tie nesutarimai, kurie buvo tokio techninio pobūdžio, jie peraugo į tai, kad projektas strigo 4 metus. Ne tik strigo, bet ir pabrango iki 4 kartų. Kai kurie mūsų partneriai neinvestavo nieko į vežę, bet statė stotis. (...) Lietuva investicijas daro į vėžę, ten kur ir turi būti, mūsų partneriai, deja, užstrigo infrastruktūriniuose projektuose su stotimis“, – paaiškino jis.
Seimo pirmininkas teigė, kad šį klausimą jis jau iškėlė aukščiausiems Latvijos pareigūnams ir „Rail Balticos“ projekto eigą pavadino vienu iš naujai Vyriausybei tenkančių tarptautinių iššūkių.
„Latvijoje teko tuo pačiu klausimu diskutuoti ir su parlamento pirmininke, ir su Vyriausybės vadove ir su prezidentu. Matyt, čia mūsų naujai Vyriausybei vienas tokių tarptautinių iššūkių bus šio projekto rizikų suvaldymas ir jo tolesnis įgyvendinimas“, – teigė jis.
ELTA primena, jog šių metų birželio 13 d. 34 deputatų pasiūlymu Latvijos Saeima nusprendė sudaryti parlamentinę komisiją „Rail Baltica“ projekto realizavimo klaidoms tirti. Komisijos darbui skirti šeši mėnesiai.
Taip pat buvo pranešta, jog Baltijos šalių audito institucijos, išanalizavusios „Rail Baltica“ projekto situaciją, konstatavo, kad šiuo metu nėra aiškumo dėl geležinkelio magistralės eksploatavimo ir valdymo modelio.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
