„Aš manau, kad ta retorika ir tie veiksmai, kuriuos daro valdantieji, neprisideda prie to, kad būtų rastas pragmatiškas dialogas tarp Lietuvos ir Vokietijos. Atrodo iš šalies, kad daromas nepagrįstas spaudimas Vokietijos pusei“, – penktadienį Žinių radijui sakė parlamentaras.
Praėjusią savaitę Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad sprendimai dėl nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje priklauso nuo NATO pozicijos.
Pasak S. Skvernelio, Lietuva dar nepadarė „namų darbų“ sąjungininkams užtikrindama tinkamą infrastuktūrą.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pernai birželį Vilniuje pasirašė komunikatą, kad „Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.
„Reikalauti ir dalyti priekaištus Vokietijos pusei, juo labiau, kad susitarimo tarp Lietuvos ir Vokietijos Vyriausybių apskirtai nėra... Yra komunikatas tarp prezidento ir Vokietijos kanclerio, iš esmės prilyginimas tokiam viešam pareiškimui po susitikimo“, – kalbėjo demokratas.
Vilnius siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau jie bus pasirengę per dešimt dienų atvykti į Lietuvą esant reikalui.
Anot S. Skvernelio, dėl brigados dislokavimo kilusios diskusijos „labiau pakentė nei padėjo“.
„Pagal mūsų valdančiųjų kai kurių ministrų retoriką kartais atrodo, kad norima, jog būtų atvirkščiai, ir daroma viskas sąmoningai ar nesąmoningai, kad tos brigados nebūtų“, – pažymėjo politikas.
„Kam čia būtų naudinga, turbūt galima spręsti (...) – naudinga tiems, kas nenori turėti tvirtos valstybės, kuri galėtų gintis esant karo agresijai“, – teigė jis.
Berlynas vadovauja 2017 metais Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam sąjungininkų batalionui.
