„Nespėliosiu, kiek bus mandatų – greitai matysime. Svarbiausia, kad mes subūrėme labai stiprią komandą iš profesionalių, atsakingų, valstybiškai mąstančių žmonių. Padarėme vieną stipriausių programų ir, man atrodo, neblogai debatuose pasirodėme“, – Eltai teigė S. Skvernelis.
S. Skvernelis tikina – jei po rinkimų jo vadovaujama politinė jėga gautų bent septynis mandatus ir galės turėti atskirą frakciją Seime – tai bus pergalė.
Pasak ekspremjero, formuojant naująją Vyriausybę demokratai turėtų stiprių kandidatų visoms ministerijoms.
„Pasiūlėme visus stiprius kandidatus į Vyriausybę. Galiu paminėti Virginijų Sinkevičių kaip užsienio reikalų ministrą, Luką Savicką kaip finansų ministrą, Algirdą Butkevičių kaip susisiekimo ministrą, Giedrimą Jeglinską kaip krašto apsaugos ministrą“, – žurnalistams štabe dėstė jis.
Tiesa, apžvelgdamas rinkėjų aktyvumą Vilniaus mieste, S. Skvernelis pripažįsta nerimaujantis, jog tai gali būti palanku dabar valdžioje esantiems konservatoriams.
Nenorėtų koalicijos su „valstiečiais“
Kalbėdamas apie galimą koaliciją, S. Skvernelis tikina, jog jo vedama partija negalėtų bendradarbiauti su dabartiniais valdančiaisiais konservatoriais ar prorusiškomis, populistinėmis jėgomis.
„Tikrai nemanau, kad Lietuva gyvena dabar geriausiai kaip gyveno per visą istoriją. Tikrai nenorėtume būti ta partija, kuri pratęstų šios ideologijos tolesnį propagavimą, nenorėčiau, kad Lietuva būtų tik Vilnius“, – akcentavo politikas.
„Kalbant apie prorusiškas jėgas, kad jie dalyvauja šioje kampanijoje nėra jų nuopelnas, tai yra mūsų tarnybų darbo trūkumas. Nenoriu grįžti į tą atmosferą, kuri kažkada buvo ir iš kurios mes pabėgome“, – dėstė S. Skvernelis.
Visgi, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis leidžia suprasti, jog neitų į bendrą koaliciją su „valstiečiais“.
„Aš nenoriu grįžti į tokią atmosferą net ir koalicijoje, kurioje mes buvome. Yra šešėlių valdovai, kurie gali įžengti po šių rinkimų – tai būtų dar blogiau. Kada žmonės neprisiima politinės atsakomybės ir tokiu būdu dalyvauja politikoje yra dar blogiau“, – paklaustas, ar galėtų dirbti kartu su buvusiu bendražygiu Ramūnu Karbauskiu atsakė S. Skvernelis.
Sekmadienį įvyko pirmasis Seimo rinkimų turas. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, išreikšti savo pilietinę valią prie balsadėžių atėjo 52,06 proc. Lietuvos rinkėjų. Išankstiniame balsavime dalyvavo 11,75 proc. piliečių, o rinkimų dieną balsavo 40,31 proc.
Prieš ketverius metus, 2020 m., rinkėjų aktyvumas siekė 47,16 proc.
Dėl 141 Seimo nario mandato rungiasi 14 partijų ir viena koalicija. 71 Seimo narys renkamas vienmandatėse apygardose. Jeigu nė vienas kandidatas nesurinks penktadalio visų vienmandatės apygardos rinkėjų balsų, spalio 27 d. bus rengiamas antrasis Seimo rinkimų turas.
Dar 70 atstovų parlamente piliečiai išrenka pagal partijų sąrašus daugiamandatėje apygardoje. Politinės jėgos gaus mandatus, jeigu surenka ne mažiau kaip 5 proc. balsų. Tiesa, koalicijoms ši kartelė siekia 7 proc. – mažiausiai tiek balsų, kad gautų vietų Seime, turės surinkti Taikos koalicija bei jungtinį sąrašą sudarę „valstiečiai“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
