Praėjusį trečiadienį Seimo narė Vilija Targamadzė paskelbė iš opozicinės Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos pereinanti į kitą opozicinę, S. Skvernelio vadovaujamą Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“. Savaitgalį socialdemokratai sulaukė dar vienos skaudžios žinios – pusšimtis LSDP Kauno skyriaus pranešė paliekantys partiją ir nurodė planuojantys tapti ekspremjero kuriamos politinės jėgos nariais.
Netrukus ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) patyrė smūgį. Pirmadienį frakcijos seniūnė Kauno taryboje Edita Gudišauskienė, kartu su kitu frakcijos nariu Vygantu Gudėnu pranešė pasitraukiantys iš partijos ir pereinantys į naujas gretas politinėje padangėje. E. Gudišauskienė teigė tokį žingsnį žengianti dėl galimų naujų perspektyvų ir dėl patirtų asmeninių išgyvenimų.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad kiek anksčiaum per pastaruosius mėnesius, prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ prisijungė ne vienas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos buvęs ryškus veidas. Tarp jų – ir Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.
Politologas: „Tikėti Skverneliu yra drąsių žmonių užsiėmimas“
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Bernaras Ivanovas vertindamas socialdemokratų ir konservatorių išėjimus pirmiausia atkreipia dėmesį, kad pastarųjų partijų istorijos šioje situacijoje yra visiškai skirtingos.
„Socialdemokratų atveju mes matome netiesioginį delegavimą aktyvo, numatant galimą tolimesnį bendradarbiavimą koalicijoje. Socdemai ruošiasi, jų Kauno skyriaus aktyvas nebuvo labai aktyvus, tai viliasi, kad sukurs tam tikrą bazę, atramą Skverneliui, kaip vienam iš socdemų partneriui būsimoje valdžios dėlionėje. <…>
Su konservatoriais yra tam tikras oportunizmo procentas. Čia išėjo mažiau žmonių nei pas socdemus ir jie nori ne tik kažkokios veiklos, bet ir naudos iš to buvimo valdžioje, todėl bando prisijungti prie Skvernelio galbūt turėdami slaptą mintį, kad gaus kokią nors poziciją. <…> Neabejoju, kad konservatoriai atsilaikys, bet ten, kur jų pozicijos silpnos, išėjimas tarsi ženklas “, – sako B. Ivanovas, pridurdamas, kad politinės permainos pamažu bręsta ir žinios apie partijos narių pasitraukimus – pirmieji ženklai.
Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Virgis Valentinavičius įspėja TS-LKD atstovus sunerimti dėl Palangos skyriaus narių. Tai, anot jo, būtina dėl vienos svarbios priežasties – ekspremjero ir pajūrio miesto mero bičiulystės.
„Skyriuje, kuriame meras yra verslininkas, verslas gali paimti viršų virš vertybinių sumetimų ir, manau, kad su tokiu skyriumi net Skvernelis turi turėti šansų. Juo labiau, kad ten yra buvę konfliktų dėl Agnės Bilotaitės kandidatavimo. Skvernelis taip pat labai domisi kitados Vidaus reikalų ministerijai priklausančiomis įstaigomis Palangoje ir akivaizdu, kad ponas Šarūnas Vaitkus ir Skvernelis gerai sutaria. Čia gali būti šansas iš TS-LKD kažką pavogti“, – teigia ekspertas.
Nors ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ deklaruoja, kad partija bus centro kairės politinė jėga, B. Ivanovas teigia atkreipęs dėmesį, kad pats S. Skvernelis net ir būdamas valdžioje niekad aiškiai neišskyrė, kokios jo paties politinės pažiūros.
Jam antrina ir V. Valentinavičius: „Skvernelis nelabai turi pažiūrų, bet kiek jų turi, jos vis vien yra arčiau R. Karbauskio. Jų asmeninis reikalas, kad partija skilo, bet Skvernelis vis vien pretenduoja į sveikesnės LVŽS antrą leidimą“.
Tačiau abu ekspertai neatmeta, kad būtent aiškus politinių pažiūrų neapsibrėžimas ir gali būti naudingas steigiant Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ siekiant prisitraukti vis daugiau naujų veidų.
„Visi populistai bando apeliuoti į kuo platesnį rinkėjų, grupių ratą. Tai yra natūralu ir jie tokiu būdu pelno populiarumą. Dėl to, kad jie tokie neaiškūs ir yra sutraukiamas platesnis ratas. Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad jiems svarbiau ne pozityvi dienotvarkė, bet negatyvi, kritinė. Tačiau siūlymai yra antrinis dalykas arba iš viso nebūna. Čia tarsi svarbiausia, kad žmonės matytų, kas stovi opozicijoje. Tai yra tarsi grėblys – eilinį kartą visuomenė gaus per galvą, kadangi tikėti Skverneliu yra labai drąsių žmonių užsiėmimas“, – teigia B. Ivanovas.
Skvernelis priešina LVŽS ir LSDP skyrius?
Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Virgis Valentinavičius stebėdamas pastarųjų mėnesių įvykius sako pastebintis, kad S. Skvernelis taiko „plėšrūnišką strategiją“ priešindamas LVŽS ir LSDP skyrius, susidarydamas sau tvirtą pagrindą burti naują partiją.
„Žingsnis labai elementarus, bet veiksmingas, kai neturi savo partinės struktūros – tau patogiau prisikviesti jau esamus struktūrinius vienetus regionuose, o tuo Skvernelis užsiėmė nuo pat pradžių. Tai jis darė kalbindamas merus, skyrių pirmininkus, siūlydamas jiems perspektyvą, kad šios partijos reitingai potencialiai augs, kad ji gali pretenduoti laimėti kitus rinkimus, o taip valdžia bus pasiekiama lengviau nei liekant valstiečiais ar socialdemokratais“, – teigia ekspertas.
Tačiau V. Valentinavičius sako, kad jį stebina ne paties S. Skvernelio elgesys, bet socialdemokratų apatija, kuomet jie abejingai žiūri į tai, kaip vagiami jų partiniai bičiuliai.
Jis taip pat akcentuoja, kad būtent LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė nereaguoja į šiuos sistemingus veiksmus ir „bando vaizduoti, kad čia nieko ypatingo nevyksta“.
„Akivaizdu, kad tai labai silpnina socialdemokratų partiją. <…> Valstiečių reitingai krenta, Skvernelio partijos potencialiai kyla, o socialdemokratai atrodo tarsi užliūliuoti, užmigę savo reitingų viršūnėse ir galvoja, kad taktika laukti, kol valdžia nukris pati į rankas, ir toliau veiks. O taip nebus.
Mes labai lengvai galime įsivaizduoti situaciją, kad Skvernelis gali perimti pakankamai daug žmonių iš socialdemokratų partijos, kas pastarąją susilpnins. Ji (naujai steigiama partija – aut. past.) tikrai pretenduos laimėti kitus Seimo rinkimus ir vėl sudarys koaliciją su tuo pačiu Karbauskiu ir taip socialdemokratai gali likti be valdžios arba gali būti tiek susilpninti, kad bet kurioje kairiojoje koalicijoje galės vaidinti tik „trečio brolio“ vaidmenį“, – pabrėžia V. Valentinavičius.
Ar socialdemokratai išsisėmė?
Praėjusią savaitę palikdama Seimo Socialdemokratų frakciją, V. Targamadzė sakė, kad naujojoje frakcijoje ji būsianti naudingesnė švietimo sektoriui.
„Mano partija tai yra švietimas, aš esu švietimo dalis, savo mokslinę, pedagoginę veiklą visada siejau su švietimu, ir aš visada ieškau galimybių, kaip galėčiau kuo geriau švietimui pasitarnauti, ir čia matau didesnes galimybes“, – BNS sakė politikė.
O štai šeštadienį socialdemokratus paliekantis buvęs Kauno skyriaus pirmininkas Giedrius Bielskus tvirtino, kad „socialdemokratai visai išsisėmė“, todėl jis renkasi naują politinį darinį.
Dabartinis šio skyriaus pirmininkas Darius Razmislevičius teigia nesutinkantis su išsakyta kritika. Anot jo, yra priešingai – partija ne išsisėmė, bet atsigavo.
„Tiek komunikacine prasme, tiek visomis kitomis prasmėmis gyventojų pasitikėjimą atgauname. <…> Bet kokiu atveju, su šiuo faktu nesutikčiau. Mes aktyviname savo narius, ruošiamės savivaldos rinkimams, rengiame programą, kandidatai kviečiami nuolatos į susirinkimus, partijos viduje organizuojame įvairias diskusijas įvairiomis temomis. Manyčiau, kad partija yra „ant bangos“, – neabejoja jis.
Visgi V. Valentinavičius teigia nematantis, kad socialdemokratai aktyviai imtųsi veiksmų, teiktų siūlymus ar kitokiais būdais būtų aktyvūs politiniame lauke. Anot jo, yra priešingai – tiek partijoje esantys žmonės, tiek partijos lyderė užima stebėtojų pozicijas.
„Targamadzės žodžius vertinčiau atsargiai, kadangi ji yra „gastrolių artistė“, kuri su socialdemokratais nieko bendro neturėjo ir į sąrašą pateko atsitiktinai. Bet kai taip kalba buvęs Kauno skyriaus vadovas, tikrai reikia suklusti. Vadinasi, žmonės, kurie ilgą laiką yra partijoje, jie nemato perspektyvų joje likti.
Poniai Blinkevičiūtei reiktų labiau pasistengti ir įrodyti savo partiečiams, kad partijoje likti verta, kad partija turi ką pasiūlyti žmonėms, kad ji kovos dėl vietos po politine saule. Deja, dabar nieko tokio nėra. Mes nematome socialdemokratų aktyvumo siūlant kokias nors alternatyvias idėjas. Socialdemokratų partija pasirinko nieko neveikimo taktiką, panašiai kaip ir Gitanas Nausėda, bet ir jam dividendų tai neatneša pastaruoju metu. Socialdemokratai taip pralaimi vis daugiau žmonių“, – sako V. Valentinavičius.
Jam antrindamas Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Saulius Spurga sako, kad nors ir visuomenės apklausos rodo visišką pasitikėjimą tiek socialdemokratų partija, tiek jos lydere, nėra aišku, už ką rinkėjai suteikė tokį kreditą pasitikėjimą.
„Reitingai atrodo nieko, bet partijoje vadovaujant Paluckui buvo stengtasi atsinaujinti – buvo šviežių idėjų, nors tai nebuvo sugebėta pateikti deramu būdu rinkėjams. <…> Dabar pasakyti, kas yra partijos viduje, ar ten yra idėjų sunku nebūnant partijoje, bet yra tam tikras požymis, kad pas socialdemokratus tam tikras sąstingis“, – sako S. Spurga.
Su išsakytomis įžvalgomis D. Razmislevičius taip pat nelinktų sutikti. Kauno socialdemokratų skyriaus pirmininko teigimu, politines jėgas „kritikuoti lengva visuomet, ypač, kai vienos ar kitos partijos reitingai yra aukšti“.
„Tai nejaugi vienais ar kitais sumetimais dar labiau mus girs. Elementariai, eilę pasiūlymų socialdemokratai ne tik kritikuoja, bet ir siūlo. Kaip pavyzdys, pandemijos valdymo planas (pateiktas valdančiųjų – aut. past.) buvo butaforinis iš 130 punktų, kurio niekas nematė ir niekas negirdėjo. Keletą kartų po to socialdemokratai buvo viešai išvardinę konkrečius pasiūlymus, ką siūlo socialdemokratai daryti pandemijos suvaldyme. Dabar tas pats ir su kainų kylimu – socialdemokratai siūlo, ką reikia daryti.
Manau, reikia visiškai nesidomėti ir nesekti viešosios erdvės, kad būtų galima teigti, kad socialdemokratai nieko nesiūlo, bet tik kritikuoja arba stebi. Aš su tuo nesutikčiau“, – sako jis, pridurdamas, kad „kiekvienu klausimu net V. Blinkevičiūtė pasisako ir pateikia siūlymus“.
Valentinavičius: partija „kaip ledo luito kraštai pradėjo aptirpti“
Nors V. Valentinavičius negaili kritikos socialdemokratams, jis teigia nemanantis, kad dalies Kauno skyriaus išėjimas signalizuotų partijos byrėjimą. Tai teigdamas jis atkreipė dėmesį, kad pas valstiečius šie procesai yra kur kas stipresni.
Iš valstiečių žmonės, anot jo, bėga todėl, kad pirmininkas Ramūnas Karbauskis pasirinko „partijos radikalizavimo ir marginalizavimo strategiją“, o socialdemokratai dar gali išvengti tokio likimo.
„Jis (R. Karbauskis – aut. past) tapatina save su antivakseriais, su tais, kurie baubė per sausio 13 d. Ir tokios kraštutinės pozicijos, kaip matome, labai stipriai muša partijos reitingus ir todėl blaiviai mąstantys LVŽS nariai, ypač senos kartos politikai, palieka partiją, kadangi neatpažįsta. Anksčiau tai būdavo pakankamai nuosaiki kairiojo centro jėga, o dabar ji pasidarė antieuropinė, antskiepų, anti visko, kas yra liberalu, radikalėjanti, triukšminga jėga ir žmonėms todėl ten nepatinka būti.
Tai socialdemokratų partijos dar vadinčiau byrančia, žmonių skyrių pasitraukimai turi kitas priežastis nei valstiečių: nesimato rimtos perspektyvos sugrįžti į valdžią. O jos nesimato todėl, kad nėra politinio judėjimo. Bet kad partija byra, negalima taip sakyti, tai greičiau ji kaip ledo luito kraštai pradėjo aptirpti. Jeigu ponia Blinkevičiūtė ir toliau mirksės savo blakstienos ir nieko nedarys, tai gali baigtis ir subyrėjimu“, – neabejoja ekspertas.
Demokratai pirmininką rinks iš 3 kandidatų
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko rinkimuose iškelti keturi kandidatai, pranešė steigėjai.
Tapti partijos pirmininku pretenduoja Seimo frakcijos seniūnas Saulius Skvernelis, parlamentaras Vytautas Bakas, Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.
Tiesa, buvo paskelbta ir apie Marijampolės moksleivių kūrybos centro vadovės Beatos Valungevičienės kandidatūrą, tačiau ketvirtadienį į viešumą iškilus, kad turi ryšių su teistais verslininkais Žydrūnu Buzu ir Arūnu Pukeliu, savo kandidatūrą atsiėmė.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininką trejų metų kadencijai išrinks visi steigiamajame suvažiavime dalyvaujantys steigėjai.
Visgi politologas Virgis Valentinavičius mano, kad kalbos apie įvairius kandidatus į pirmininkus, naujoje demokratų partijoje juokingos. Anot jo, akivaizdu, kad pirmininku bus išrinktas S. Skvernelis.
S. Spurga taip pat atkreipia dėmesį, kad Sunku pasakyti, S. Skvernelis buvo pageidaujamas ne vienos partijos veidas, vedlys rinkimuose: „Jei partija žiūrės iš tokių interesų, tai aišku, Skvernelis žinomas geriausiai rinkėjams ir pradžioje vadovauti partijoje būtų svarus žingsnis“.
Kiek anksčiau naujienų portalui tv3.lt, buvusi valstietė, dabartinė ekspremjero bendražygė R. Baškienė teigė, kad akivaizdžiai suprantama, kas turi būti išrinktas pirmuoju pirmininku.
„Mums nereikia apsimetinėti, kad S. Skvernelis nėra lyderis, nes jis yra puikus lyderis. Kiek aš susitikimuose su žmonėmis dalyvauju, tai dalis žmonių nurodo, kad nori kartu dirbti, nes mato lyderį S. Skvernelį. Žmonėms tai yra priimtina ir patrauklu matant jo nuveiktus darbus, jo lyderystę, gebėjimus. Natūralu, kad gali viskas dėliotis kaip ir planuojama“, – kalbėjo ji.
Partijos steigėjais užsiregistravo tapti 2,5 tūkst. žmonių
Per steigiamąjį suvažiavimą taip pat numatyta išrinkti atstovus į kitus partijos valdymo organus – aštuonis pirmininko pavaduotojus, 29 valdybos narius, po šešis Etikos ir skaidrumo komisijos bei Kontrolės komisijos narius.
„Šiandien svarbiausia yra tai, kad per kelis mėnesius žmonės iš visos Lietuvos susibūrė į naują ir stiprią politinę bendruomenę. Džiaugiamės, kad turime partijai įkurti reikalingą steigėjų skaičių ir jį viršijame“, – pranešime spaudai cituojamas Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis.
Pasak pranešimo, kandidatūras į partijos valdymo organus, įskaitant ir pirmininko pareigas, galėjo teikti visi steigėjai. Per praėjusią savaitę iš viso paraiškų gauta beveik 100.
Pasak pranešimo, tapti šios partijos steigėjais jau užsiregistravo daugiau kaip 2,5 tūkst. žmonių.
Suvažiavimą rengia 14 Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių, pirmieji politinės partijos iniciatoriai – S. Skvernelis, V. Bakas, Zigmantas Balčytis, Rima Baškienė, Algirdas Butkevičius, Domas Griškevičius, Linas Kukuraitis, Rūta Miliūtė, Laima Mogenienė, Laima Nagienė, Lukas Savickas, Algirdas Stončaitis, Zenonas Streikus ir Tomas Tomilinas.
Anksčiau dauguma šių politikų priklausė arba rinkimuose dalyvavo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tačiau iš jos pasitraukė pernai rugsėjį, teigdami, kad nenori dalyvauti „skaldymo ir konfliktų skatinimo politikoje“.
S. Skvernelis praėjusią kadenciją vadovavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos su koalicijos partneriais suformuotai Vyriausybei.
